SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Paauglių nėštumas

Paaugliai pradeda lytinius santykius anksčiau, jei yra nepakankama tėvų kontrolė, vieniša motina, šeiminis polinkis tėvystei paauglystėje.  Socialinė aplinka, sumažėjęs savęs vertinimas ir negalėjimas atsispirti išorinei įtakai, depresija, seksualinė prievarta yra priežastys, skatinančios ankstyvus lytinius santykius ir ankstyvą nėštumą. Šeimose, kur tėvai skiria daug laiko bendravimui su vaikais ir atsakingai kontroliuoja jų elgesį, vaikai žymiai vėliau pradeda lytinius santykius.  Nustatyta, kad aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai yra aukštesnių moralinių standartų, religingesni, dėl to jų vaikai lytinius santykius pradeda vėliau, o taip pat paauglės, kurios kalbasi su tėvais, ypač motinomis, lytiškumo klausimais, lytinius santykius pradeda žymiai vėliau ir yra konservatyvesnės, nei tos, kurios kalbasi tik su draugais.  Jei paaugliai bus labiau užimti, turės daugiau veiklos, daugiau bendraus su tėvais ir jais pasitikės, tai tikimybė pradėti ankstyvus lytinius santykius ir neplanuotų nėštumų tikimybė bus mažesnė.

Nepageidaujamo nėštumo rizika yra visiems lytiškai aktyviems paaugliams, tačiau įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad didesnė gimdančių paauglių dalis yra iš žemesnio socialinio ir ekonominio visuomenės sluoksnio. Didelė dalis lytiškai aktyvių paauglių mano, kad jos nepastos ir netiki, kad ji gali būti mama. Dalis šių paauglių turi mažai žinių apie ankstyvus lytinius santykius ir reprodukcinę sveikatą, bei nėštumo keliamus pavojus paauglės organizmui, jos psichologinei būklei, socialinei ir ekonominei jos šeimos gerovei. Nėštumai paauglystėje dažniausiai yra neplanuoti ir abortų skaičius šiame amžiuje yra didelis. Nėštumą nutraukia viena arba dvi iš trijų pastojusių paauglių. Tam įtakos turi labai jaunas paauglės amžius, jei jos partneris jaunesnis nei 20 metų ar visai neturi pastovaus partnerio, norinčios baigti ar toliau tęsti pradėtus mokslus, priklausančios aukštesniam socialiniam visuomenės sluoksniui. Vyresnės nei 16 metų paauglės dėl nėštumo išsaugojimo ar nutraukimo sprendimą turi priimti pačios, o už jaunesnių nei 16 metų nėščiųjų priežiūrą atsako jos tėvai ar globėjai. Paauglė, sutrikus mėnesinių ciklui ir įtarus nėštumą, turi atvykti pas šeimos gydytoją ar vaikų ligų gydytoją pasikonsultuoti. Nėščiai paauglei gydytojas turėtų suteikti paramą, palaikymą bei pasidomėti, ar jos tėvai žino apie nėštumą. Prieš nukreipiant ginekologo konsultacijai, gydytojas turi sužinoti jos tėvų nuostatas ir galimybes padėti auginti kūdikį, jos galimybes tęsti mokymąsi. Aborto pasirinkimas yra sudėtingas ir pačiai paauglei ir jos tėvams tiek psichologiškai, tiek dėl neigiamos įtakos besilaukiančios merginos sveikatai.

Taigi, tiek tėvai / globėjai, tiek pedagogų tikslas turėtų ugdyti atsakingą ir pagarbų jaunimo požiūrį į tarpusavio bei lytinius santykius, šeimos kūrimą grįstą tarpusavio pagarba ir atsakomybėmis, ugdyti atsakingą požiūrį į tėvystę/motinystę bei šviesti jaunimą apie besąlygišką žmogaus gyvybės vertę nuo jo pradėjimo iki natūralios mirties, žmogaus vystymąsi iki gimimo ir aborto pasekmes. Svarbu vaikams ir paaugliams suteikti žinių apie žmogaus gyvybės vystymąsi iki gimimo ir tos gyvybės besąlyginę vertę, ugdyti atsakingą požiūrį į lytinius santykius ir natūralias jų pasekmes, skatinant prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Ne mažiau reikalinga šviesti jaunimą apie lytiškai plintančias ligas, nėštumo planavimą, neplanuoto nėštumo sprendimus ir nėštumo nutraukimo pasekmes. Krizines situacijas valdyti padeda ir socialinės atsakomybės ir jautrumo kito situacijai ugdymas, mokantis suteikti pagalbą draugui susidūrus su neplanuoto nėštumo problema.

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė

Naudoti šaltiniai:

  1. Valius L, Jaruševičienė L. „Paauglių sveikatos priežiūra šeimos gydytojo praktikoje“ (Kaunas, 2008)
  2. Higienos instituto sveikatos informacijos centro duomenys