SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Vaisiaus alkoholinis sindromas - ne tik moters, bet ir mūsų visų atsakomybė

Kaip rodo įvairiose Vakarų šalyse atlikti tyrimai, paklaustos, ar vartojo alkoholio nėštumo metu, moterys paprastai stengiasi pagražinti padėtį. Kad gėrė tada, kai laukėsi kūdikio, prisipažįsta vos keli procentai. Anot seminare pranešimą skaičiusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano ir žmogaus genetikos specialisto prof. (HP) dr. Algimanto Utkaus, Lietuva šiuo požiūriu – ne išimtis. Prieš pora metų kartu su kolegomis atlikęs mokslinį tyrimą (iš naujagimių kraujo mėginių buvo nustatomos kai kurios retos ir sunkios genetinės ligos, taip pat tiksliai parodoma, kiek alkoholio ir kokiu nėštumo laikotarpiu vartojo besilaukianti moteris), profesorius dalinasi pribloškiančiais rezultatais: „Duomenys rodo, kad būdamos nėščios daugiau ar mažiau alkoholio Lietuvoje geria 60 proc. moterų.“

Prof. A. Utkus pabrėžia, kad didžiausią žalą būsimam kūdikiui alkoholis daro 3–10 savaitę po pastojimo. Tada formuojasi gyvybiškai svarbūs organai: širdis, akys, ausys, dantys, išoriniai lyties organai ir kt. Užvis labiausiai alkoholis ir jo skilimo produktai pažeidžia būsimo kūdikio smegenis.

„Pažeidimo laipsnis labai įvairus ir jis neabejotinai priklauso nuo alkoholio kiekio, suvartoto nėštumo laikotarpiu. Yra ne tik protinė negalia, bet ir elgesio, emocijų, adaptacijos sutrikimų. Toks vaikas negeba koordinuoti savo veiklos, susikaupti ir panašiai. Matydamas tokius vaikučius, atkreipiu dėmesį į tai, kad jie labai domisi aplinka, visur pripuola, nori greitai viską apžiūrėti, bet nė ties vienu dalyku negali susikaupti ir kažką kryptingai veikti vienoje vietoje. Vaikui auganti šis elgesys kiek koreguojasi, bet problemų vis tiek išlieka“, – teigia genetikas.

Specialistai vieningai sutaria, kad šie vaikai nekalti, jog turi tiek sveikatos problemų, tiek sunkumų integruojantis į visuomenę. Jam antrina kita lektorė,  projekto už blaivią motinystę #neVASSkink  vadovė, Loreta Majauskienė: „Saugios alkoholio dozės nėščiai moteriai nėra – tik nulis alkoholio nėštumo metu reiškia ir nulį VAS rizikos. Tačiau kol nepasikeis visos visuomenės požiūris į alkoholio vartojimą, esminių permainų tikėtis sunku.“ L. Majauskienė dalinosi patirtimi apie įgyvendintus visuomenės švietimo VAS tema projektus, kuriuos visuomenė priėmė itin jautriai.

Dar vieną problemą išskiria būsimoji gydytoja, besispecializuojanti VAS sindromu sergančių diagnostikos ir terapijos srityje, Dovilė Kielaitė:  "Bėda ta, kad sutrikimas tarsi pradingsta po kitomis diagnozėmis bei elgesio sutrikimais, o sergantis žmogus nesulaukia reikiamos pagalbos laiku". Anot D. Kielaitės, išskirtina yra tai, jog dažnai vaikas su VAS gimsta šeimoje, kurios tėvai taip pat yra VAS turintys individai. Tokiu būdu ne tik didėja rizikos veiksnių, kurie tiesiogiai lemia prastesnes ateities perspektyvas plačiąja prasme, tačiau ir diagnozavimo, pagalbos, švietimo ir lavinimo galimybės stipriai sumažėja. Todėl nepaprastai svarbu šviesti ir apmokyti visuomenę, medikų bendruomenėje – šviesti pacientus – reprodukcinio amžiaus vyrus ir moteris; apmokyti socialinius darbuotojus, medicinos darbuotojus, pasitelkti algoritmus ir klausimynus, kurie padėtų anksti ir tinkamai atpažinti bei diagnozuoti VAS. Su problema supažindinti globėjus, šeimynas ir visus, planuojančius ar jau įsivaikinusius vaikus, su galimu VAS – nes tik tinkama pagalba suteikta laiku ir parama, supratimas, aplinka ir lavinimas gali iš tiesų pagerinti gyvenimo kokybę kiekvienam sergančiam VAS, o kartu ir sustabdyti ydingą VAS ratą – socialinės išskirties nepaveiktas, saugioje aplinkoje augęs žmogus gebės priimti atsakingą sprendimą (savarankiškai ar su pagalba) teik lytiškumo, tiek alkoholio vartojimo, tiek bet kito potencialiai iškilusio klausimo metu.

Pranešimą parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė