SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Birželio 26 – oji – Tarptautinė kovos su narkomanijos ir narkotikų kontrabandos diena

1987 m. birželio 26-ąją Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabandos diena. Minimos dienos tikslas – stiprinti šalių tarptautinį bendradarbiavimą siekiant visuomenės, kuri nevartoja narkotikų ir psichotropinių medžiagų. Ši tema tampa vis aktualesnė, nes kasmet vartojančių narkotikus jaunų žmonių skaičius nemažėja.

Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad 40 – 60 proc. žmogaus sveikatai įtaką daro gyvensenos veiksniai (mityba, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir pan.). Vadinasi, visos psichoaktyviosios medžiagos (tabakas, alkoholis, narkotikai ir kt.) lemia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir gyvenimo kokybę. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10) pažymima, kad psichoaktyviosios medžiagos gali sukelti psichologinę ir fizinę priklausomybę, kai yra sutrikdomas ne tik žmogaus elgesys, bet ir psichinė būsena.

Tėvams būtina žinoti, kokie yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo etapai, kad laiku pastebėtų problemą:

1. Nereguliarus eksperimentavimas – kai jaunuolis ieško naujų malonių pojūčių.
2. Nereguliarus pramoginis vartojimas su draugais – kai jaunuolis siekia patirti bendrumo ir malonumo jausmą. Paaugliui gali prasidėti sunkumai mokykloje, pamokų praleidinėjimai, bėgimas iš namų ir apsinuodijimas.
3. Individualus situacinis, kelis kartus per savaitę vartojimas – kai paauglys nori pagerinti savijautą, nuotaiką, sumažinti įtampą. Jaunuoliui daugėja problemų mokykloje ir namuose, pasireiškia nuotaikų pokyčiai, gali apsinuodyti.
4. Intensyvus (probleminis) kasdien vartojimas – kai jaunuolis siekia pagerinti savijautą, sumažinti įtampą. Paauglys atsiskiria nuo šeimos, nepaiso higienos, pradeda vagiliauti, suserga psichinėmis ligomis.
5. Intensyvus priverstinis (priklausomybė) vartojimas – paauglys siekia palaikyti normalią savijautą. Jaunuolis įklimpsta į nusikalstamą veiklą, ima prekiauti kvaišalais, atsiranda įvairūs psichiniai sutrikimai: noras ar bandymas nusižudyti, emocinis išsekimas ir pan. 

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2020 m. vykdė tėvų apklausą, kurioje dalyvavo 18 tūkst. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus (1-12 klasių). Tyrimo rezultatai atskleidė:

1. 74 proc. tėvų mano, kad jų ryšys su vaikais yra stiprus ir artimas. Stiprus ryšys tarp tėvų ir vaikų, pagrįstas dėmesiu, išklausymu ir parodymu kaip vaikas rūpi tėvams, net ir labai sunkiose situacijose.
2. 66 proc. tėvų teigia, kad jų šeimoje yra nustatyto aiškios taisyklės, koks elgesys yra tinkamas ir koks ne, ką vaikai gali daryti, o kol ne. Vaikams būtina nustatyti aiškias elgesio taisykles, numatančias, kaip reikėtų elgtis, jei taisyklės sulaužomos, tėvams reikia išlikti ramiems ir užtikrinti, kad už taisyklių pažeidimą lauktų aiškios ir pagrįstos pasekmės.
3. 95 proc. tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus, yra kalbėję su savo vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus. Pradėti kalbėtis su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą žalą reikėtų nuo pat vaikystės ir ankstyvos paauglystės.
4. 8 proc. tėvų nuo pokalbių su vaikais apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamą pavojų sulaiko informacijos trūkumas, tėvams neramu, kad vaikai žino daugiau ir pritrūks argumentų. Kartais tėvai nuogąstauja, kad jų vaikai apie psichoaktyviąsias medžiagas žino kur kas daugiau nei jie patys, tačiau neretai vaikus pasiekia tikrovės neatitinkanti informacija, ne į visus kylančius klausimus jie patys randa atsakymus.
5. 11 proc. tėvų bijo sužadinti vaikų susidomėjimą psichoaktyviosiomis medžiagomis. Klaidinga manyti, kad vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos. Užaugintas „šiltnamio“ sąlygomis vaikas gali susidurti su dar didesnėmis problemomis, nes neturės žinių ir įgūdžių, kaip jas spręsti.
6. 55 proc. tėvų mano, kad jų vaidmuo reikšmingas vaikų sprendimui vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, 88 proc. tėvų sutinka, kad svarbus vaidmuo tenka bendraamžiams, 34 proc. tėvų reikšmingu laiko žiniasklaidos vaidmenį, o 28 proc. – mokyklos. Vaikus paskatinti vartoti medžiagas gali įvairūs rizikos veiksniai: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šeimoje, silpni socialiniai įgūdžiai, mokymosi nesėkmės ar bendraamžių spaudimas. Teigiama socialinė aplinka, kurioje vaikas auga, mokosi, leidžia laiką su bendraamžiais, gali apsaugoti nuo bandymų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.
7. 90,58 proc. alkoholį vartojančių tėvų yra vartoję alkoholį prie savo vaikų, o net 30 proc. alkoholį vartojančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai vartoja alkoholį. Dažniausiai vaikas renkasi gyvenimo būdą ir tam tikrus sprendimus perimdamas tėvų elgesio modelį. Alkoholį vartojančius suaugusiuosius matantys vaikai gali pradėti vartoti alkoholį būdami jaunesnio amžiaus, o tai gali lemti dažnesnį jo vartojimą ateityje.
8. 73,5 proc. rūkančių tėvų yra rūkę savo vaikų akivaizdoje ir net 29 proc. rūkančių tėvų niekuomet nesislepia nuo vaikų, kai rūko. Šiuo metu vis dar trūkta elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako gaminių poveikio sveikatai ilgalaikių tyrimų.

Išsamesni tyrimo rezultatai pateikti:
http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/t%C4%97v%C5%B3%20vaidmuo%20infografikas%20(3).pdf
http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/2.pdf
http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/3(2).pdf

Remiantis duomenimis, specialistai pateikia rekomendacijas tėvams:

1. IŠKLAUSYTI. Pirmas žingsnis norint padėti vaikams sveikai ir saugiai augti – juos išklausyti. Tėvai turi būti geri klausytojai, kad vaikas galėtų išsipasakoti apie savo problemas, apie kitų paauglių patiriamą spaudimą, ir palaikyti už pastangas tam priešintis.
2. BENDRAUTI. Vaikams, kurie iš tėvų sužino apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo keliamus pavojus, kyla mažesnė tikimybė ateityje jas vartoti. Nereikėtų vaiko gąsdinti akcentuojant ilgalaikes neigiamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes – sveikatos sutrikimus ar mirtį, tačiau būtina paaiškinti, kodėl psichoaktyviųjų medžiagų negalima vartoti. Pokalbis neturi būti smerkiantis! Jeigu tėvai pasirinks puolimo ir kaltinimo taktiką, tikėtina, jog šis visiškai atsiribos nuo tėvų. Kartais tėvai prieš pokalbį ieško įrodymų vaiko kambaryje, tačiau šito daryti nepatariama, nes tai gali sukelti vaiko pykčio protrūkį ir nepasitikėjimo jausmą, ypač, jeigu jis tikrai nevartoja kvaišalų.
3. VAIKAMS RODYTI TEIGIAMĄ PAVYZDĮ. Vaiko nuostatos ir vertybės formuojamos šeimoje. Visur ir visada rodykite savo vaikams gerą pavyzdį. Vaikams svarbus jūsų elgesys, jie stebi, ką jūs sakote ir ką darote. Todėl pagalvokite, ar jūsų namuose vaikų akivaizdoje rūkoma, o gal vartojamas alkoholis? Tėvai turi prisiminti, kad jų pačių alkoholio vartojimas vaikams matant, turi įtakos jo norui eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jeigu vaikui nuo mažens susidarys įspūdis, kad alkoholis – neatsiejama švenčių dalis, o išgėrinėjimai savaitgaliais ir per atostogas – atsipalaidavimo būdas, tikėtina, kad šis vaizdas jaunuolį pastūmės pabandyti. Reikia prisiminti, kuo anksčiau vaikas pradės vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybės, kad jis išbandys ir narkotines medžiagas.
4. STIPRINTI TARPUSAVIO RYŠĮ. Stiprus ir tvirtas ryšys tarp vaikų ir tėvų – ne tik sumažins paauglystėje kilusias problemas, bet ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką.

Tėvai turi domėtis, bendrauti ir stebėti vaikus, kad laiku būtų užkirstas kelias kvaišalų vartojimui. Jeigu jaunuolis pradėjo eksperimentuoti psichoaktyviosiomis medžiagomis ir jam dar neišsivystė priklausomybė, tėvams rekomenduojame Ankstyvosios intervencijos programą (AIP), kurios tikslas – kuo anksčiau pasiekti jaunus asmenis (14-21 metų jaunuolius), naudojant motyvuojančio interviu metodą, įtraukti į AI programą, padėti ugdyti gebėjimą suvokti vartojimo riziką, keisti požiūrį į psichoaktyviąsias medžiagas ir motyvuoti keisti savo elgesį.

AI programa suteikia:

* Kalbėtis aktualiomis temomis.
* Būti išklausytiems ir suprastiems.
* Kartu su grupės nariais ieškoti atsakymų.

Programą sudaro trys dalys:

* Pradinis pokalbis, kuris yra skirtas kontakto užmezgimui.
* 8 val. praktiniai užsiėmimai aktyviai veiklai, diskusijoms, patirčių pasidalijimui bei refleksijoms.
* Baigiamasis pokalbis.

Dalyvavimas šioje programoje gali būti savanoriškas bei įpareigojantis (kaip administracinio poveikio ar vaiko minimalios priežiūros priemonė).
Išsamesnė informacija teikiama el. paštu: renata.jadlauskiene@sveikatos-biuras.lt arba diana.gedminiene@sveikatos-biuras.lt
Daugiau informacijos apie AI programą rasite: http://www.sveikatos-biuras.lt/read_new.php?new_id=2759 ir http://www.sveikatos-biuras.lt/ankstyvosios-intervencijos-programa-98

 

Informacija parengta remiantis:
1. Alcohol and Drug Foundation. Identifying drug use. Prieiga per internetą:
https://adf.org.au/talking-about-drugs/parenting/identifying-drug-use/
2. Higienos institutas (2018). Švietimo įstaigų vaidmuo vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ankstyvąją intervenciją. Prieiga per internetą:
http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Rekomendacijos/HI%20Psichoaktyviuju%20medziagu%20vartojimo%20intervencija.pdf
3. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (2017). Naujos psichoaktyviosios medžiagos. Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/35362%20NTAKD%20naujos%20medziagos_2017%2011%2016%20galutinis.pdf

 

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė