SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Alkoholis ir vasaros atostogos nesiderina

Vasara – atostogų ir poilsio metas, kai norima atsipalaiduoti, praleisti laiką prie vandens telkinių, papramogauti, pakeliauti su šeima ar draugais. Tačiau ne kiekvienas tą atsipalaidavimą suvokiame vienodai: kas mėgaujasi saule, kas maudosi, o kažkas bando vasarodami atsigaivinti vartodami alkoholį. Ar žmonės žino, ar tiesiog pamiršta, jog per karščius, alkoholio kiekis greičiau pasisavinamas organizme ir sukelia labai daug pavojų: nuo perkaitimo saulėje, padidėjusio kraujo spaudimo, dehidratacijos iki stipraus apsinuodijimo. Taip pat alkoholiu „atsigaivinęs“ žmogus, dažnu atveju, pervertina savo galimybės ir drąsiai elgiasi prie vandens, o tai žymiai padidina ne tik susižeidimų ar traumų, bet ir paskendimo riziką. Kiekvienais metais alkoholis tampa daugelio mirčių ir traumų priežastimi.

Perteklinis alkoholinių gėrimų vartojimas – labai opi Lietuvos visuomenės problema. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Sąjungos komisijos duomenimis, Lietuva – daugiausia alkoholio vartojanti šalis. Vyriausybės priimtos įstatymo pataisos nuo 2018 ir 2020 m. apribojo prekyba alkoholiu laiką, amžių ir reklamą. Šie reguliavimai apimą visą visuomenę, neatsižvelgiant ir alkoholio vartojimo elgseną.

Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai 2018 metais atliko tyrimą, kuriame nagrinėjami Lietuvos darbuotojų blaivumo patikros rezultatai.  Iš viso buvo atlikta 2626903 blaivumo patikros testų analizė. Statistinė duomenų analizė atskleidė, kad 0,32 proc. visų blaivumo patikros testų buvo teigiami. Testų dažnio rodikliai varijavo priklausomai nuo savaitės dienos ir mėnesio. Didžiausios teigiamų testų dažnio reikšmės buvo užfiksuotos vasarą. Pirmadienis iš kitų savaitės dienų išsiskyrė itin aukštomis rodiklio reikšmėmis. Tai liudija žalingo alkoholio vartojimo kultūros laisvalaikiu apraiškas Lietuvoje. Taip pat nustatyta, kad vidutinis alkoholio kiekis darbuotojų iškvėptame ore siekė 0,41 promilės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 11 straipsnį, asmuo vadinamas neblaiviu, kai nustatomas 0,41 ir daugiau promilių girtumas. Trečdalio visų teigiamų testų nustatytas alkoholio kiekis buvo nuo 0,1 iki 0,2 promilių. Remiantis Lietuvos teisės aktais, tai yra leistina riba. Galima daryti prielaidą, kad darbuotojai, kurių blaivumo patikros rezultatai neviršijo leistinos ribos, nesaikingai vartojo alkoholį darbo išvakarėse.

Mažos alkoholio dozės slopina smegenų žievės centrus, todėl iš pradžių žmogus darosi šnekus, atsipalaiduoja, nors tuo pačiu metu sutrinka ne tik koordinacija, bet psichomotorinės reakcijos. Alkoholį organizmas per karščius pasisavina greičiau, nes greitėja medžiagų apykaita, net mažai išgėręs žmogus greičiau apgirsta, praranda alkoholio dozės kontrolę. Kuo išgerta alkoholio dozė yra didesnė, tuo labiau keičiasi žmogaus, mąstymas, nebekontroliuojamos emocijos, atsiranda baimė, pyktis ir pan.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą?

* Smegenys – kadangi alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, todėl nesaikingas jo vartojimas pažeidžia cheminių medžiagų balansą smegenyse, taip pat sutrikdoma nuotaiką reguliuojančio hormono gamyba. Piktnaudžiaujant alkoholiniai gėrimais pradeda reikštis depresijos simptomai, nemiga, nerimas, pablogėja reakcija, atmintis, sunku susikaupti.
* Skrandis – alkoholis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl dideli jo kiekiai gali sukelti vėmimą, o piktnaudžiavimas – gali lemti erozijų, opų išsivystymą ar skrandžio uždegimą (gastritą).
* Kepenys – atsakingos už alkoholio skaidymą. Įrodytas tiesioginis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir kepenų pažeidimo. Ilgalaikis ir / ar didesni alkoholio vartojimo kiekis gali sukelti kepenų cirozę – tai būklė, kai kepenų ląstelės būna tokios pažeistos, kad nebegali regeneruotis, kol galiausiai žmogų ištinka kepenų nepakankamumas.
* Inkstai – alkoholis veikia kaip diuretikas, tačiau toks vandens šalinimas kenkia inkstams, pažeidžiamas druskų balansas organizme ir ląstelėse.
* Kasa – ilgalaikis alkoholio vartojimas yra pagrindinė lėtinio kasos uždegimo (vadinamo pankreatitu) priežastis, tačiau neretai stiprus apsinuodijimas alkoholiu sukelia ir ūminį uždegimą. Ūminis kasos uždegimas yra sunki liga, kurios metu gali būti pažeisti ir kiti organai. Gali labai sumažėti kraujospūdis, vystytis šokas, sutrikti krešėjimas, susikaupti pilvo ir / ar pleuros ertmėje skysčio, gali atsirasti kvėpavimo organų, inkstų nepakankamumas, kraujavimas iš žarnyno.
* Širdis ir kraujagyslės – nustatytas ryšys tarp gausaus alkoholio vartojimo ir išeminių širdies ligų: miokardo infarkto, krūtinės anginos ir kt. Alkoholio vartojimas gali sukelti širdies ritmo sutrikimus. Dažnai insultu susergama po užsitęsusių išgertuvių.

Būtina prisiminti, kad:

1. Poilsiaujant per pakankamai trumpą laiką yra išgeriamas didesnis alkoholio kiekis. Tokiu būdu daroma žala organizmui, nes karštyje alkoholis veikia stipriau ir yra greičiau apsvaigstama bei apsinuodijama.
2. Prie vandens dažniausiai žmogus alkoholinius gėrimus vartoja prieš tai nieko nevalgęs, todėl alkoholio absorbcija į organizmą įvyksta per pusvalandį ir yra greičiau apgirstama bei apsinuodijama.
3. Alkoholis apkrauną širdį, kuriai karštyje tenka dar didesnis krūvis. Širdies darbas dažnėja, gausiau prakaituojama ir netenkama kalio ir magnio. Karštą dieną poilsiaujant ir vartojant alkoholinius gėrimus, infarkto, hipertenzijos ir insulto rizika išauga kelis kartus ir ištinka net jaunus asmenis.
4. Bet kuriuo atveju, moterys neigiamą alkoholio poveikį pajunta stipriau ir greičiau. Tai lemia ne tik mažesnė moterų kūno masė, bet ir mažesnis organizme esantis alkoholio skaidančių fermentų (alkoholdehidrogenazės) kiekis.
5. Vartojant alkoholį, organizme sutrinka antidiurezinio hormono gamyba, todėl greitai netenkama vandens atsargų. Net ir vienas bokalas šalto alaus didina dehidratacijos riziką. Prie vandens ši rizika išauga iki 15 kartų.

Ką daryti įtarus, kad žmogus sunkiai apsinuodijęs alkoholiu?

1. Apklokite apsinuodijusįjį, nes jis nejaučia šalčio, kadangi sutrinka kūno temperatūros reguliavimo mechanizmas.
2. Jei žmogus kvėpuoja, paverskite žmogų į šoninę stabilią padėtį, kad neužspringtų skrandžio turiniu.
3. Stebėkite sąmonę, kvėpavimą ir tikrinkite pulsą.
4. Nepalikite apsinuodijusio vieno.
5. Jei nekvėpuoja, reikia atlikti krūtinės ląstos paspaudimus ir oro įputimus santykiu 30:2.
6. Kvieskite greitąją medicininę pagalbą.
7. Jei apsinuodijimas nėra sunkus, žmogus tiesiog blogai jaučiasi, jam reikia duoti gerti daug vandens ir gulėti vėsioje, ramioje vietoje, kol baigsis alkoholio poveikis.

Alkoholis pavojingas visiems, tik kiekvienam skirtingai. Jeigu vartojame alkoholį, neišvengiamai patiriame ir jo poveikį – net jei to ir nejaučiame.

Linkime saugios ir blaivios vasaros!

 

Informacija parengta remiantis:

1. Karpuškienė, V., Rastenienė, A., Liepuonius, A. (2019). Alkoholio vartojimo įpročiai, aplinka ir pasekmės Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18. Prieiga per internetą: https://www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/12560/11050
2. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (2020). Alkoholio vartojimo padariniai. Prieiga per internetą: http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Alkoholio_vartojimo_padariniai.pdf
3. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (2017). Kodėl turėtume poilsiauti be alkoholio blaiviai? Prieiga per internetą: http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Lankstukai/Lansktinukas_poilsiauti_blaivia.pdf
4. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (2014). Neatsakingas poilsis prie vandens dažnai baigiasi skaudžiai. Prieiga per internetą: http://smlpc.lt/lt/neinfekciniu_ligu_profilaktika/suzalojimu_prevencija/neatsakingas_poilsis_prie_vandens_daznai_baigiasi_skaudziai.html
5. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (2020). Patarimai kaip teikti pirmąją pagalbą apsinuodijusiajam alkoholiu. Prieiga per internetą: http://www.smlpc.lt/media/image/Naujienoms/2017%20metai/Patarimai/Apsinuodijimas_alkoholiu_2020.pdf
6. Tamutienė, I., Stumbras, D. (2019). Ką apie alkoholio vartojimo kultūrą atskleidžia darbuotojų blaivumo patikros rezultatai Lietuvos įmonėse? Kultūra ir visuomenė, 10 (2). Prieiga per internetą: https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/102745/1/ISSN2335-8777_2019_N_10_2.PG_59-70.pdf

 

Informaciją parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė