SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Gegužės 17 d. - Pasaulinė hipertenzijos diena

Arterinė hipertenzija (AH) – tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujo spaudimu. Padidintu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg. Ši liga – tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Dauguma žmonių turi padidėjusį kraujo spaudimą daugelį metų ir to net nežino. Ilgai simptomai yra nejaučiami, o negydomas aukštas kraujo spaudimas pažeidžia arterijas ir gyvybiškai svarbius organus.

Kas ketvirto - penkto suaugusio žmogaus kraujospūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų.

Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:

  • širdies raumens (miokardo) infarktą;
  • galvos smegenų insultą;
  • inkstų nepakankamumą;
  • širdies nepakankamumą;
  • regos sutrikimus;
  • kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.

Kraujospūdis – kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla.

Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (milimetrų gyvsidabrio stulpelio). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė.

Skiriamos dvi arterinės hipertenzijos rūšys:

Pirminė hipertenzija serga daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų. Jos priežastys nėra žinomos. Pagrindinis simptomas – padidėjęs kraujo spaudimas. Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai yra nekeičiami (genetika, amžius ir kt.) ir šalinami (koreguojami) – tai rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, pasyvus gyvenimo būdas, nervinė įtampa, naktinis darbas.

Antrinės hipertenzijos priežastys yra nustatytos. Tai įvairios (inkstų, skydliaukės ir kt.) ligos, kurių pasekoje padidėja arterinis kraujo spaudimas.

Deja, ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti.

Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:

  • paveldimumas;
  • amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus;
  • nutukimas;
  • rūkymas;
  • maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio kiekis);
  • alkoholis;
  • stresas, nerimas, baimė;
  • mažas fizinis aktyvumas.

Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti! Sveikatos stiprinimo specialistai nori atkreipti visuomenės dėmesį į sergamumą arterine hipertenzija ir ragina gyventojus reguliariai matuotis kraujo spaudimą.

Arterinės hipertenzijos gydymas

Pirmiausia turi būti koreguojamas gyvenimo būdas. Tai – nemedikamentinis arterinės hipertenzijos gydymo būdas. Gyvenimo būdo koregavimas – druskos ribojimas, nutukimo, mitybos korekcija, fizinis aktyvumas bei žalingų įpročių atsisakymas.

Rekomendacijos esant padidėjusiam kraujo spaudimui:

  • Laikykitės gydytojo rekomendacijų;
  • Periodiškai matuokite arterinio kraujo spaudimą;
  • Išlaikykite normalų kūno svorį (kūno masės indeksas - 20-25). Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei turintiems padidintą cholesterolio kiekį kraujyje;
  • Valgykite maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą;
  • Ribokite druskos vartojimą. Bendras druskos kiekis paros maiste neturi viršyti 5 g. Rinkitės druską su jodu;
  • Nerūkykite. Rūkymas pasunkina hipertenziją ir yra vienas svarbiausių jaunesnių nei 65 m. amžiaus žmonių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių;
  • Ribokite alkoholio vartojimą;
  • Venkite streso;
  • Pakankamai miegokite.
  • Kas dieną energingai judėkite (suaugusieji bent 30 min./d., vaikai – bent 60 min./d.). Rekomenduojame „šiaurietišką ėjimą“ su specialiomis lazdomis. Šis ėjimo būdas yra veiksmingas kraujotakos ir kvėpavimo sutrikimų, stuburo ligų, osteoporozės bei kitų ligų profilaktikai. Jis taip pat puikiai tinka vyresnio amžiaus bei antsvorio turintiems žmonėms.
  • Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju.

Keletas patarimų, kaip taisyklingai pasimatuoti kraujo spaudimą:

  • mažiausiai 30 min. iki matavimo negerkite kavos ir nerūkykite;
  • jei reikia, prieš matavimą pasinaudokite tualetu;
  • dėvėkite laisvus drabužius;
  • prieš kraujo spaudimo matavimą ramiai pasėdėkite bent 5 minutes visai ant žemės nuleistomis kojomis ir patogiai atsirėmę;
  • manžetė turi būti tinkamo dydžio ir uždėta ant žasto širdies lygyje;
  • matuodami kraujo spaudimą nekalbėkite, nesijuokite ir neužsiimkite pašaline veikla;
  • matuokite mažiausiai du kartus, tarp matavimų darydami bent 2 minučių pertrauką.

_____

Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.

Būtina skirti daugiau dėmesio savo sveikatai ir įsitikinti, ar jūsų kraujospūdis yra normalus, priešingu atveju, gyvenimo kokybė suprastės, o laiku negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti komplikacijas, tokias kaip asteroskleozę, miokardo infarktą, širdies nepakankamumą, neurologinius sutrikimus ar net mirtį. Laiku kreipiantis į gydytoją, nustatoma tiksli diagnozė ir pradedamas gydymas.

 

 Pranešimą parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą Diana Šiurkienė