Abortas atliekamas dviem būdais. Vakuuminis išsiurbimas taikomas iki 6 savaičių, kai embrionas susiurbiamas specialiu plonu vamzdeliu be gimdos kaklelio praplėtimo. Procedūra gali būti atliekama ambulatorinėmis sąlygomis. Nuo 6 iki 9 savaičių gali prireikti gydytojui išplėsti gimdos kaklelį. Tai jau skausmingesnė procedūra, todėl ji dažniausiai atliekama naudojant bendrinį nuskausminimą, suleidžiant nuskausminančius vaistus į veną. Po operacijos gydytojas seka moterį dar tam tikrą laiką – tai yra numato tolimesnius vizitus pas jį, kad įsitikintų, jog nesivysto komplikacijos. Esant 9 - 12 nėštumo savaičių dažniausiai atliekamas gimdos kaklelio išplėtimas, vakuuminė aspiracija arba kiuretažas (gimdos gramdymas). Procedūra atliekama naudojant bendrą nuskausminimą. Pirmomis dienomis po išsiurbimo smarkiai kraujuojama, gali prasidėti komplikacijos.

Kitas nėštumo nutraukimo būdas – medikamentinis. Lietuvoje jis yra draudžiamas įstatymo. Paprastai medikamentinio aborto režimą sudaro dviejų vaistų skyrimas paeiliui, gydytojui prižiūrint moters sveikatos būklę asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Literatūros duomenys apie medikamentinį nėštumo nutraukimą yra prieštaringi. Moteriai skiriami vaistai, kurių išgėrus nėštumas nutrūksta savaime, moteris iškraujuoja. Šis metodas taip pat gali komplikuotis įvairiais sveikatos sutrikimais. Dažniausiai pasitaiko – užsitęsęs kraujavimas dėl gimdoje pasilikusių nėštumo audinių, gimdos uždegimas, karščiavimas, pilvo skausmai. Tokiu būdu nutrauktas nėštumas neretai taip pat baigiasi išgramdymu. Kai kuriose šalyse moterys gali pasirinkti vienokį ar kitokį nėštumo nutraukimo būdą.

Svarbu žinoti, kad abortas niekuomet nėra vienintelė išeitis. Jei moteris jaučiasi spaudžiama, tik ji viena turi teisę rinktis, ir niekas negali jai daryti spaudimo, ir juo labiau priimti tokio svarbaus sprendimo. Tačiau prieš žengiant vieną ar kitą žingsnį, svarbu žinoti galimas visas pasirinkimo alternatyvas:

• Pagimdyti kūdikį ir jį auginti. Dalis moterų nėštumo metu jaučiasi nepasiruošusios priimti, auginti ir mylėti įsčiose augantį vaiką, tačiau jam gimus, pamilsta ir atranda jėgų bei noro jį auginti pačios.
• Pagimdyti kūdikį ir saugiai palikti jį ligoninėje. Tuomet reikės parašyti sutikimą, kad vaikas galėtų būti įvaikintas. Vėliau reikės teisme tai pavirtinti.
• Pagimdyti kūdikį ir anonimiškai palikti jį gyvybės langelyje. Tai saugi vieta palikti kūdikį, jei jį pagimdžiusi moteris nenori atskleisti savo tapatybės. Niekas moters neieškos ir neprašys pasiaiškinti, o mažylis greitai turės naujus namus ir mylinčią įtėvių šeimą.  Lietuvoje yra daug šeimų, kurios laukia kelerius metus, kad galėtų įsivaikinti naujagimį ir užauginti jį kaip savo. Per tris mėnesius nuo palikimo vaikelį pagimdžiusi ir palikusi Gyvybės langelyje moteris turi teisę pareikšti norą susigrąžinti savo vaiką, tačiau reikės DNR tyrimu įrodyti, jog būtent ji yra biologinė motina, ir vaikų teisių specialistai patikrins, kokias sąlygas mama turi auginti vaiką.
• Apie 25 proc. nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu, jie dažniausiai įvyksta per pirmuosius 3 mėnesius. Kaip bebūtų paradoksalu, tai irgi alternatyva nepageidaujamam nėštumui, turint galvoje, kad dažnu atveju, persileidimas yra labai sunki traumuojanti patirtis moteriai ir jos partneriui, kurią ištverti prireikia ne vienerių metų.

Jei apie nėštumą sužinojusi moteris vis tik dvejoja dėl savo pasirengimo gimdyti ir auginti vaikelį, labai svarbu rasti, kas ją išklausytų ir padėtų ramiai apsispręsti. Suprantama, jog tokioje situacijoje gali būti baisu, tačiau Lietuvoje yra galimybių gauti nešališką, kvalifikuotą pagalbą. Savo sprendimo šeimininkė yra pati moteris, tačiau prieš tai verta pamatyti visas nėštumo nutraukimo alternatyvas.

Nemokamą ir konfidencialią pagalbą visoje Lietuvoje teikia Krizinio nėštumo centras. Tel. 8 603 57912, el. paštas pagalba@neplanuotasnestumas.lt. Jums bus pasiūlyta:

• Individuali psichologinė pagalba, patyrus nėštumo nutraukimą.
• Terapinės savipagalbos grupės moterims, patyrusioms nėštumo nutraukimą
• „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijos.

Pranešimą pagal Krizinio nėštumo centro informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė