SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Kovo 20-oji – Tarptautinė laimės diena

Nors šis laikotarpis dėl COVID-19 yra pakankamai sudėtingas ir kupinas iššūkių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje, tačiau norime priminti, kad kovo 20-ąją dieną minime Tarptautinę laimės dieną. Pastarosiomis dienomis didžioji dalis visuomenės gyvena sumaištyje, nerimauja dėl savo ir artimųjų sveikatos, o kasdieniniai informaciniai pranešimai sukelia stresą ir dar daugiau sumaišties. Norime dar kartą priminti, kad turite pasirūpinti ne tik savo fizine sveikata, bet ir psichine. Trumpam sustokime ir pagalvokime, kodėl žmonės būna laimingi? Kokia prasmė būti laimingam? Iš kur atsiranda laimė ir kaip ji gimsta mūsų smegenyse? Remiantis neuromokslininko Dean Burnnett surinkta patirtimi ir įžvalgomis, pabandysime atskleisti laimės paslaptį.

Kaip manote, ar laimė tikrai gimsta smegenyse?
Patys paprasčiausi pamatiniai smegenų elementai, nuo kurių tiesiogiai priklauso smegenų veikla, bei darantys įtaką mintims ir jausmams, yra neuromediatoriai. Smegenys tam tikrose situacijose pasitelkia tinkamus neuromediatorius, kurie turi atlikti konkrečius vaidmenis ir funkcijas. Nors neurologijos mokslų daktaras ieškojo, tyrinėjo, ar laimė gali būti „gaminama ir apčiuopiama“ smegenyse neuromediatorių pagalba, tačiau galiausiai prieita prie paprasčiausios išvados, kurią žinome ir jaučiame kiekvienas. Laimė – tai ne aukso luitas, laikomas smegenyse užrakintoje skrynioje, kuri tik ir laukia, kada mes surasime tinkamą raktą ją atverti. Smegenys – tai daug sudėtingesnis organas, nepaprastos ir ne tokios nuoseklios. Yra labai daug dalykų, situacijų, aplinkybių, sužadinančių smegenyse tam tikrų neuromediatorių darbą, kad mes pasijaustume laimingi. Puikus pavyzdys yra gimdymas, kuriame dalyvauja net keletas neuromediatorių, tokių kaip endorfinai (suteikia didžiulį malonumą motinai pirmą kartą pamačius savo kūdikį) ir oksitocinas (meilės hormonas, kuris dideliais kiekiais išsiskiria gimdant ir žindant kūdikį), o kad mama būtų geros nuotaikos, jos smegenyse išsiskiria ir serotonino hormonas. Taigi smegenys tam tikrose situacijose išskiria reikalingus neuromediatorius, kurių funkcijos padeda pajausti malonumą ir tuo metu pasijusti laimingu (dopaminas, endorfinai), palaiko gerą nuotaiką (serotonino hormonas), tam tikrose ekstremaliose situacijose padeda įveikti skausmą (dopamino hormonas), o už labai netikėtoje ir malonioje situacijoje pajaustą stiprų džiaugsmą esame dėkingi dopaminui.

Kokią išvadą galime padaryti?
Kad daug dalykų, kurie žadina smegenis taip, kad jaustumėmės laimingi, turi sąlygų ir apribojimų:

1. Sunku jaustis laimingu be namų, kuriuos laikome savais, kuriuose jaučiamės saugiai ir galime užsidaryti nuo viso pasaulio. Bet tie namai turi atitikti mūsų kriterijus ir reikalavimus, tai negali būti bet kurie namai. Nors tai labai reikšminga mūsų laimei, bet namus dažnai lemia išoriniai veiksniai (darbas ir šeima).
2. Darbas – tai kažkas, kas gali mums teikti laimę, jeigu mokėsime palaikyti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Šioje vietoje vėlgi smegenys veikia skirtingai ir skirtingai galime jausti laimę, pvz., dėl daugelio priežasčių vieni mėgsta dirbti kuo daugiau, o kiti negali padaryti daugiau nei minimumo, tačiau abu gali būti dėl to laimingi.
3. Pinigai – smegenys yra laimingesnės dėl finansinio atlygio iki tam tikros ribos. Pinigai reikalingi tam, kad galėtume gyventi, o dirbame tam, kad juos gautume. Tačiau, jei pinigų gausime daugiau nei reikia užsitikrinti savo išlikimą šiame sudėtingame pasaulyje, tai santykis tarp pinigų ir laimės pradės lietis ir slinkti. Smegenys puikiai atpažįsta, kad pasikeitė finansinė padėtis ir tai gali paskatinti kitų problemų ir prioritetų, lemiančių (ne)laimę.
4. Norime būti sėkmingi. Mes ne tik norime, bet mums reikia kitų pritarimo. Esame socialinio gyvenimo dalis ir, kaip daugelis teorijų teigia, jog gebėjimas bendrauti ir susirasti draugų, bendraminčių, paskatino smegenis tapti galingomis, todėl pamatinės smegenų sistemos vertina kitų gautą patvirtinimą ir tai daro mus laimingus. Kuo daugiau žmonių mus mėgsta, tuo esame laimingesni, bet taip pat kaip ir su pinigais, kai pasiekiame tam tikrą šlovės ribą, ji darosi nebe tokia paveiki ir naudinga, o tikrąją laimę atneša artimų žmonių buvimas šalia, pagarba ir vertinimas.
5. Jeigu nenorime šlovės, tikėtina, kad siekiame ypatingo žmogaus pritarimo ir simpatijos fizine bei psichine prasme. Vadinasi, mūsų laimei įtakos turi meilė ir artimas ryšys. Reikia prisiminti, kad nei smegenys, nei pasaulis nėra statiški, jog tai, kas šiandien atneša laimę, rytoj gali nebeatnešti, taigi, net tvirčiausi santykiai reikalauja skirti daug laiko ir pastangų juos puoselėjant ir išlaikant, antraip viskas gali greitai nutrūkti. Neurologiniu – cheminiu požiūriu bet kokia teigiama socialinė sąveika skatina oksitocino išsiskyrimą, o tai stiprina ir ryšius, ir santykius. Prisiminkite, kad meilė teikia daug laimės, bet jeigu vertinsite tai kaip lobio paieškas, rizikuojate iškreipti smegenų veikimą ir jų tikslą.
6. Juokas bei humoras – malonūs ir plačiai paplitę laimės elementai. Nors puikus humoras teikia daug laimės, bet jeigu gyvenimą grįsite humoru, tai nebus ilgalaikė laimės garantija ir tam tikromis aplinkybėmis gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Bet juoktis verta ir būtina, nes tai tikrai gerina emocinę sveikatą.
7. Žalojimas save ar kitus – tai ne būtinai kliūtis laimei. Priešingai, dėl daugybės bjaurių smegenų savybių, yra atvejų, kai žmogus jaučiasi laimingas kenkdamas kitam arba, kai kenkiama jam ir jis atsiduria „aukos" vaidmenyje. Vadinasi, pagrindiniai smegenų principai ir mechanizmai dar nepasivijo sudėtingo ir šiuolaikinio pasaulio bruožų. Mechanizmai, susiję su savęs išsaugojimu ir pasitenkinimu, yra labiau „įsitvirtinę“, nes kažkada žmonija buvo primityvi ir vadovavosi pagrindiniu tikslu – išgyventi.
8. Smegenys keičiasi senstant, pereinant įvairius gyvenimo ir vystymosi etapus. Tad tai, kas darė mus laimingus, kai buvome jaunesni, po kelerių metų tokio poveikio nebesukelia.

  O kaip galima „atrasti“ laimę bėgant metams?
 * Vyresniame amžiuje būtina reguliariai mankštintis, nes tokiu būdu slopinami neigiami senatvės aspektai. Mankšta spartina medžiagų apykaitą, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą, o kraujas ir maisto medžiagos varinėjamos po visą kūną, smegenims suteikia didesnius mineralų ir energijos išteklius. Prisiminkite, kad aktyvios smegenys – sveikos smegenys.
 * Smegenims reikia „darbo“, o lavintis juk niekada nėra vėlu, gebėjimas mokytis naujų dalykų išlieka visą gyvenimą, o tai daro mus laimingais.
 * Dar vienas įdomus aspektas – nostalgija. Juk dažnai prisimename praeitį, o kuo vyresni daromės, tuo dažniau ją prisimename. Dabartiniai įrodymai rodo, kad nostalgija, bet kokiame amžiuje, yra labai teigiamas procesas, kuris didina motyvaciją, skatina bendrauti, jaustis optimistiškai, o visa tai lemia mūsų gerovę ir laimę. Tad galvojimas apie praeitį, kuri buvo gera, padeda išlaikyti suvokimą, jog teigiami dalykai gali nutikti ir nutinka, o ši mintis mums padeda jaustis geriau.

Apibendrinant galima teigti, kad daug dalykų, kurie atneša laimę, priklauso nuo kitų žmonių ir visai nesvarbu, ar jie gyvena kartu, ar su jais dirbame, ar poilsiaujame ir pan. Mums svarbu sudaryti įspūdį, priartėti, mylėti, juoktis, bendrauti, palaikyti ryšius. Pasitenkinimą galima gauti pačiais įvairiausiais būdais, netgi kažko bijant ar kenkiant, nors daug kas tai ir smerktų. Esmė ta, kad laikas, kada žmogus buvo vienas ir kovojo už būvį, praėjo, mes gyvename socialinėje bendruomenėje, vertiname savo privatumą, o žinojimas, kad esama ir kitų žmonių, drąsina. Mūsų egzistencija paremta sąveika su kitais, todėl daugelis jų daro įtaką mūsų laimei.

Tad leiskite savo smegenims išskirti visus galimus neuromediatorius, neužgniaužkite savyje gerų emocijų, bet dalinkitės jomis, džiaukitės, mylėkite, bendraukite, juokitės, būkite socialiai aktyvūs, leiskite laiką taip, kad pajaustumėte dopamino, endorfino, oksitocino, seratonino ir kitų „gerų“ hormonų išsiskyrimą.

Tiesiog būkite laimingi!

 

Straipsnis parengtas remiantis:

  1. Burnett, D. (2019). Laimingos smegenys: mokslas apie tai, iš kur ir kodėl atsiranda laimė. Vilnius

 

Straipsnį parengė
Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus
specialistė Renata Jadlauskienė