SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Vasario 10-16 dienomis minima Alkoholikų vaikų savaitė

Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas) – tai gydytojo psichiatro diagnozuojamas psichikos sutrikimas, kurį sukelia alkoholio vartojimo nulemti pokyčiai smegenyse. Pakinta sergančiojo elgesys, mąstymas, jausmai ir asmenybė. Dažniausi alkoholizmo požymiai: stiprus troškimas vartoti alkoholį, sutrikęs gebėjimas kontroliuoti, kiek ir kada vartoti, palaipsniui didėjanti tolerancija (organizmo pakantumas) alkoholiui. Žmogus vartoja nepaisydamas žalingų pasekmių, kai gėrimas žmogui tampa svarbesnis nei įsipareigojimai. Nesunku įsivaizduoti, kaip toks pakitęs elgesys veikia jo artimuosius. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa centrine šeimos gyvenimo ašimi. Ilgainiui vystosi, taip vadinama, netiesioginė priklausomybė (kopriklausomybė). Tai liguisti santykiai tarp priklausomybę turinčio asmens ir jo artimųjų, kai kartu gyvenantys asmenys prisiima atsakomybę už sergančiojo veiksmus, mėgina kontroliuoti sergantįjį, spręsti jo problemas ir taip palaiko žalingą priklausomo asmens alkoholio vartojimą. Šeimos nariai – suaugusieji ir vaikai mėgina kaip įmanydami sumažinti sergančiojo daromą žalą, stengiasi nuslėpti šeimos „gėdą“, jaučia kaltę, o jų pačių poreikiai, sveikata, pasiekimai, interesai ir ateities planai tampa ne tokie svarbūs. Visas dėmesys sutelkiamas tik į alkoholiko problemų sprendimą. Kopriklausomi asmenys ne mažiau nei patys priklausomybės liga sergantieji linkę neigti savo problemas, jaučia gėdą ir kaltę. Šiuos jausmus – įprotį slėpti savo išgyvenimus ir problemas, jų gėdytis –  tebejaučia ir suaugę alkoholikų vaikai. Nors kopriklausomybė nėra liga, o dėl ypatingos patirties išmoktas elgesio modelis, jam pakeisti dažnai reikalinga specialisto pagalba. Kopriklausomi suaugusieji ir vaikai turi didesnę riziką patirti depresiją, nerimą, jie dažniau nei kiti pradeda žalingai vartoti įvairias psichoaktyviąsias medžiagas. Vaikai, gyvenantys žalingai alkoholį vartojančiųjų šeimose, patiria problemų ne tik dėl psichologinių veiksnių, susijusių su girtaujančių artimųjų elgesiu, bet dažnai paprasčiausiai nepatenkinami pagrindiniai fizinių jų poreikiai. Geriantys tėvai nepasirūpina sveikatai palankia vaikų mityba, nesuteikia kokybiškų buities sąlygų miegoti ir ilsėtis, tinkamų rūbų, mokymuisi ir socializacijai reikalingų priemonių.

Moksliniai tyrimai atskleidžia, kd žalingas vieno arba abiejų tėvų alkoholio vartojimas didina riziką, kad tokiose šeimose augantys vaikai patirs skurdą, fizinius nepriteklius, jiems trūks suaugusiųjų priežiūros ir palaikymo, nebus, kas domisi jų sunkumais ir pasiekimais. Rūpestį kelia tai, kad  tokiuose namuose paprastai nėra dienotvarkės, rutinos, taigi nėra ir saugumo. Tokie vaikai bus psichologiškai apleisti, nebus patenkinti jų prisirišimo, priklausymo ir vystymosi poreikiai. Nenuostabu, kad jie pasiekia menkesnių mokymosi rezultatų, dėl to sumažėja jų galimybės siekti aukštesnio išsilavinimo, geresnio darbo, didesnio užmokesčio. Jie prasčiau  socializuojasi, neįgyja reikalingų bendravimo įgūdžių. Alkoholikų šeimose vaikai dažniau patiria fizinį ir emocinį smurtą, neretai ir seksualinę prievartą, matydami, kaip vartojamas alkoholis, narkotikai, rūkoma, kaip smurtaujama prieš kitus (brolius, seseris, motiną arba tėvą).

Šeimose, kuriose piktnaudžiaujama alkoholiu, vaikai  penkis kartus dažniau patiria valgymo sutrikimų, tris kartus dažniau nusižudo, turi keturis kartus didesnę grėsmę pradėti rizikingai vartoti alkoholį ar tapti nuo jo priklausomi. Vaikai didžiulę įtampą patiria dėl daugybės neigiamų patyrimų ir labai prieštaringų jausmų. Jie myli savo tėvus, nori jiems padėti, svajoja apie darnią šeimą, kurioje galėtų jaustis saugūs ir mylimi, ir kartu pyksta ant tėvų, jaučia bejėgiškumą ir kaltę, jaučiasi atsakingi už šeimos garbę. Neigiamos patirtys ir jausmai sekina jų fizines ir psichines galias. Skurdas, alkis, miego stygius, baimė, liūdesys, apmaudas, kaltė menkina mokslo pasiekimus, stabdo asmenybės tobulėjimą. Tokie vaikai gali būti dirglesni, įsitempę, netinkamai elgtis, būti pasyvūs, abejingi. Kai kuriais atvejais, tokioje žalojančioje aplinkoje augantys vaikai, didžiulėmis savo pastangomis kompensuoja dėl geriančių tėvų elgesio patiriamus sisteminius rizikos veiksnius. Jie pasiekia aukštų mokymosi rezultatų. Tai gali priklausyti nuo įgimtų vaiko gabumų ir charakterio savybių, palankiai susiklosčiusių šalutinių aplinkybės. Svarbu, kokią jie gauna paramą, kokios jiems sudaromos materialinės sąlygos. Tačiau kur kas dažniau net ir gabūs girtaujančių tėvų vaikams nepavyksta susikurti normalios ateities. Alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų šeimose vaikai dažnai nesulaukia jiems reikalingos pagalbos iš tarnybų ir specialistų, nes, baiminasi tarnybų ir pareigūnų įsikišimo, nerimauja dėl pasekmių kitiems savo šeimos nariams, bijo, kad šeima iširs, o jie patys atsidurs valstybės globoje. Neretai ir kitas atsakingas suaugęs šeimos narys, kuris dažniausiai yra kopriklausomas, reikalauja, kad vaikai su niekuo neaptarinėtų šeimos problemų. Tokiais atvejais vaikai tampa bejėgiais situacijos įkaitais. Vaikui trukdoma kreiptis pagalbos, nes kiti šeimos nariai irgi bijo nukentėti, baiminasi neteksiantys vaikų, todėl kaip įmanydami neigia problemą.  Žalingą vartojimą ir priklausomybę nuo alkoholio lydi stipri stigma, įprasta su tuo susijusias problemas slėpti ir jų gėdytis. Tai daroma iš baimės, lojalumo ir meilės savo tėvams, gėdos ir bejėgiškumo jausmo, netikėjimo, kad kas nors pasikeis. Tad labai svarbu, kad pedagogai ar gyvenantys kaimynystėje pastebėtų vaikus, kuriems reikia pagalbos.

Šaltiniai:

  1. Ignatavičiūtė L. Alkoholis ir netiesioginė priklausomybė. Vilnius: VPSC; 2010.
  2. Donovan J. E. The burden of alcohol use: focus on children and preadolescents. Alcohol Res. 2013. 35(2):186–192pmid:24881327
  3. Wadolowski M., Hutchinson D., Bruno R., Aiken A., Najman J.M., Kypri K., Slade T., McBride N., Richard P. Mattick. Parents Who Supply Sips of Alcohol in Early Adolescence: A Prospective Study of Risk Factors. Pediatrics, 2016

Informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė