SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Spalio 12-oji - Pasaulinė artrito diena

Spalio 12 d. – Pasaulinė artrito diena. Tai liga su atoslūgiais ir paūmėjimais,  ilgainiui progresuojanti, sukelianti ne tik ryškius sveikatos pokyčius, bet ir sukelianti rimtas socialines problemas.

KAS TAI?

Reumatoidinis artritas (RA) – lėtinė, progresuojanti, uždegiminė autoimuninės kilmės liga, kuri gali pakenkti daugelį kūno sąnarių. Moterys 2 – 3 kartus serga dažniau nei vyrai. Dažniausiai serga 40 – 70 metų žmonės, tačiau serga įvairaus amžiaus pacientai, taip pat ir vaikai.

ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Įrodytas genetinis polinkis į artritą, tačiau tiesioginės ligos atsiradimo priežastys nenustatytos,  nors jau seniai tiriama galima įvairių veiksnių įtaka.

Reumatoidinis artritas – autoimuninė liga. Dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas ir pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, save palaikantis uždegimas.

SIMPTOMAI

Reumatoidinio artrito metu sąnariai tinsta, apimdami ir aplinkinius audinius. Dažniausiai pakenkiami plaštakų ir pėdų sąnariai, bet taip pat gali apimti ir didesnius sąnarius: klubus, kelius ir alkūnes. Patinimas, skausmas ir sąstingis (trunkantis ne trumpiau kaip vieną valandą) labiausiai išryškėja kai sąnarys nejuda. Rytinis sąnarių sąstingis – ankstyvas ligos požymis, kuris ilgą laiką gali būti vienintelė būsimos ligos apraiška. Sergant reumatoidiniu artritu sąnariai pakenkiami simetriškai. Pradžioje tai pasireiškia sąnarių skausmais ir tinimu, o vėlesnėse stadijose liga sukelia sąnarių deformacijas, vystosi aplinkinių raumenų silpnėjimas.

Reumatoidinio artrito požymiai gali būti panašūs į daugelio kitų ligų požymius. Todėl artritą labai sunku anksti diagnozuoti.  Kraujo tyrimai ne visuomet rodo uždegiminius rodiklius. Rentgenograma gali būti visiškai neinformatyvi ligos pradžioje.

Sunkus artritas gali sukelti lėtinį skausmą, trukdyti kasdienei veiklai, apsunkinti vaikščiojimą ar lipimą laiptais. Vieni artrito sukelti sąnarių pokyčiai yra matomi plika akimi (pavyzdžiui, išsikraipę, gumbuoti pirštai), kiti pokyčiai aptinkami tik padarius rentgeno nuotrauką.

GYDYMAS

Reumatoidinio artrito gydymas turi prasidėti kuo ankstesnėje stadijoje, bei privalo būti kompleksinis. Labai svarbu laiku kreiptis į gydytoją pagalbos, konsultuotis su reumatologu, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir parinktas kiekvienam konkrečiam pacientui labiausiai tinkantis gydymas, atsižvelgiant į ligos aktyvumą, kitas buvusias ir esamas ligas, jų gydymui vartojamus medikamentus. Reumatoidinio artrito gydymas – ilgalaikis procesas. Pagrindinės taisyklės, kurias būtina žinoti esant artrito požymiams:

- Sąnarius būtina mankštinti ir judinti kasdieną.

- Fizioterapija bei kitos reabilitacinės priemonės (tinkamai taikant daugelį šių priemonių, galima padėti atkurti daugelį žmogaus funkcinių gebėjimų ir išsaugoti darbingumą).

- Pacientai turėtų gauti maisto, kuriame nestinga geležies, kalcio, kalio ir kitų mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų. Omega 3 riebiosios rūgštys yra ypač naudingos sergantiesiems artritu.

- Medikamentinis gydymas.

Pagrindiniai reumatoidinio artrito gydymo tikslai: sustabdyti uždegimą, nuslopinti jaučiamus simptomus, apsaugoti nuo sąnarių ir organų pažeidimų, pagerinti fizinę sveikatą, bendrą savijautą bei sumažinti galimų komplikacijų riziką. Sėkmingam gydymui gali būti pasitelkiami įvairių rūšių vaistai, sumažinantys simptomus ir lėtinančius ligos plitimą. Kartais gali prireikti chirurginės pagalbos. Laiku kreipkitės į profesionalius specialistus ir, pasitelkus kompleksinį gydymą, vėl galėsite džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.

Informaciją parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Monika Juknytė.