SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

Fizinis aktyvumas nesportuojant

Jeigu daug judate atlikdami namų ruošos ar ūkio darbus, tai puiku, bet pageidautina, kad reguliariai darytumėte kuo įvairesnius fizinius pratimus. Tai yra garantuota ilgalaikė investicija į sveikatą: padidėja raumenų jėga, apimtis ir tonusas, padidėja kūno lankstumas ir judesių grakštumas, sumažėja galimybė priaugti antsvorio ar nutukti, sumažėja neigiamas streso poveikis, miegas tampa gilesnis ir ramesnis, rečiau sergama infekcinėmis ligomis, padidėja darbo našumas, susireguliuoja arterinis kraujospūdis ir t. t. Kuo jaunesniame amžiuje pradėta mankštintis, tuo ilgiau išlieka teigiami fiziologiniai organizmo pokyčiai. Siekiant iš esmės mažinti pasaulinės fizinio pasyvumo epidemijos, kuri per metus nusineša daugiau nei 5 milijonus gyvybių, mastą, būtinos esminės ir ilgalaikės asmeninio ir visuomeninio gyvenimo permainos. Moksliniuose straipsniuose teigiama, niekada nesimankština (nesportuoja) nuo 25 iki 40 proc. visos žmonių populiacijos. Dažniausiai nurodomos šios pagrindinės priežastys, trukdančios sportuoti (mankštintis): laiko stoka, jėgų (energijos) stoka, žemas socialinis ir ekonominis statusas, motyvacijos stoka, galimybių pasinaudoti esama fizinio aktyvumo infrastruktūra ir ištekliais, nebuvimas. Tiesa, dalis suaugusių žmonių tiesiog nemėgsta intensyvios fizinės veiklos. Per savaitę suaugusių žmonių fizinis aktyvumas turi sudaryti ne mažiau kaip 150 minučių (30 min./d.) vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Kūrybiškai ieškokite kasdienės galimybės būti fiziškai aktyvūs. Štai keletas paprastų ir naudingų patarimų šiuolaikiniam užimtam, skubančiam žmogui, kaip padidinti savo kasdienį fizinį aktyvumą nesimankštinant (nesportuojant):

- Dirbdami sėdimą darbą dažniau (maždaug kas pusvalandį) pasitempkite, pasirąžykite, pakeiskite kūno padėtį, dažniau atsistokite.

- Kasdien nueikite bent 2–3 km pėsčiomis. Teorinė suaugusio žmogaus norma yra nuo 8 iki 10 tūkst. žingsnių per dieną.

- Dirbdami sėdimą darbą, kasdien savarankiškai (jeigu darbe nevyksta organizuoti užsiėmimai) padarykite bent po keletą paprastų pratimų. Juos geriau atlikti atsistojus.

- Per pietų pertrauką aktyviai pajudėkite, pasivaikščiokite.

- Į gretimą kabinetą ar į kitą aukštą pas kolegas nueikite, o ne rašykite elektroninį laišką ar skambinkite telefonu. Bus ne tik proga pajudėti, bet ir betarpiškai pabendrauti.

- Į darbą ar/ir iš darbo eikite (visą arba bent dalį kelio) pėsčiomis.

- Jeigu yra galimybė, dirbkite stovėdami arba kaitaliokite stovėjimą su sėdėjimu.

- Šventes su bendradarbiais, šeima ar draugais švęskite aktyviai judėdami, o ne sėdėdami prie gausiomis vaišėmis nukrauto stalo: parke, sode, prie ežero ar jūros, žygyje, stadione, šokių salėje, atrakcionų parke, boulinge ir t. t.

- Darbinius pasitarimus, susitikimus ar posėdžius darykite vaikščiodami ar stovėdami.

- Jeigu yra tokia galimybė, dažniau kopkite laiptais, o ne važiuokite liftu ar eskalatoriumi.

- Mažiau naudokitės asmeniniu automobiliu arba jį palikite tolėliau nuo kelionės tikslo, kad paėjėtumėte pėsčiomis.

- Dažniau naudokitės viešuoju transportu, o ne asmeniniu automobiliu.

- Esant geram orui ir turint daugiau laisvo laiko, pasirinkite ilgesnį ir vaizdingesnį kelią iš darbo į namus.

- Jeigu yra galimybė (dviratis, dviračių takelis, vieta saugoti dviratį darbe ir kt.), į/iš darbo ar kitur važiuokite dviračiu.

- Visus namų ruošos ar ūkio darbus atlikite patys, padėkite kitiems šeimos nariams bei kaimynams. Skalbimas, lyginimas, kilimų bei grindų siurbimas, sniego kasimas, mašinos plovimas, langų bei veidrodžių valymas, valgio gaminimas, remonto ar kraustymosi darbai, gėlių priežiūra ir kita – tai irgi naudingos fizinės veiklos.

- Naudokite žingsniamačius, išmaniąsias apyrankes ar kitas elektronines priemones, kad galėtumėte kontroliuoti savo nueitų per dieną žingsnių skaičių ir vidutinį fizinį aktyvumą.

- Gimtadienio proga draugams ir bendradarbiams dovanokite dalykus, kurie juos skatintų būti fiziškai aktyvesniais: abonementus į baseiną, pirtį ar sporto klubą, sporto batelius, žingsniamačius, elastines gumas, mini treniruoklį, riedučius, kamuolį, teniso raketes ir kt.

- Ribokite savo ir šeimos narių laiką, praleidžiamą prie kompiuterio, televizoriaus ar išmaniojo telefono. Nustatykite laikmačius ar įsidiekite specialias laiko ribojimo programas.

- Laisvalaikį su šeima ar draugais leiskite aktyviai: žaiskite sportinius žaidimus lauke ir namie, dirbkite sode, darže ar gėlyne, žvejokite, medžiokite, grybaukite ar uogaukite, irkluokite, važinėkitės dviračiu, slidinėkite, čiuožinėkite, statykite sniego pilis ir t. t.

Jūsų fizinis aktyvumas priklauso tik nuo jūsų pačių išmonės ir noro!

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą informaciją parengė

Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė