SutinkuSiekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, svetainėje yra naudojami slapukai (angliškai „cookies“), kuriais analizuojama jūsų naršymo istorija. Tokiu būdu optimizuojamas svetainės funkcionalumas ir pateikiamas turinys, kuris yra aktualus jums. Sutikdami, spauskite mygtuką “Sutinku”.

GEGUŽĖS 7 D. - TARPTAUTINĖ EUROMELANOMOS DIENA

Žmonės, turintys ypač didelę riziką susirgti odos vėžiu:

  • kurie reguliariai lepinasi dirbtiniais saulės spinduliais (soliariumuose ar įdegio kabinose);
  • šviesiaodžiai ar itin greitai nudegantys saulėje;
  • vaikystėje stipriai nudegę saulėje;
  • įprastai daug laiko praleidžiantys saulėje (darbo pobūdis ar įpročiai);
  • veikiami intensyvios saulės trumpais laiko tarpais (atostogaujant);
  • kurių šeimoje yra arba buvo vėžinių odos susirgimų;
  • vyresni nei 50 metų amžiaus;
  • kuriems buvo atlikta organų transplantacija;
  • kurie reguliariai vartoja imunitetą silpninančius vaistus.

Tačiau turėkite omenyje, kad net ir neturintiems rizikos veiksnių žmonėms gali išsivystyti odos vėžys, tad reikia būti budriems ir reguliariai, bent kartą per mėnesį patiems atlikti savo kūno apžiūrą. Reikėtų tikrinti visą kūno odą iš priekio ir nugaros, naudojantis kuo didesniu veidrodžiu:

  • apžiūrėkite veidą, įskaitant nosį, lūpas, burną, ausis ir už jų;
  • patikrinkite galvos odą, naudodami šukas, praskleiskite dalimis plaukus. Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti viršugalvį, jeigu toje srityje yra plaukų išretėjimas;
  • apžiūrėkite rankas iš abiejų pusių ir tarpupirščius;
  • toliau skirkite dėmesio kaklui, krūtinei (moterys turėtų patikrinti ir tarp krūtų, ir po jomis) ir viršutinei kūno daliai;
  • pakelkite sulenktą alkūnę ir patikrinkite žastą bei pažastis;
  • pasinaudodami veidrodžiu patikrinkite sprando, nugaros, sėdmenų ir kojų odą;
  • galiausiai reikėtų apžiūrėti padus ir kojų tarpupirščius.

Ankstyvoji diagnostika yra pagrindinis mūsų koziris kovojant su piktybiniais odos navikais ar melanoma, kadangi laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą, kai vėžys dar nėra išplitęs į kitas kūno ląsteles, apie 97 proc. atvejų pasveikstama.

Itin akylai reikėtų stebėti apgamus: gerai įsižiūrėję pastebėsite, kad kai kurie apgamai yra nelygaus, grublėto paviršiaus, kuris laikui bėgant gali kisti, tačiau, jeigu apgamo forma tampa nesimetriška – tai ženklas, kad šis odos darinys gali būti pažeistas, jame susidariusios vėžinės ląstelės. Apgamo spalvos pakitimai, ypač kai viename apgame matomos kelios skirtingos spalvos (tarkime, tamsiai ruda ir šviesi rausva), taip pat rodo odos vėžio riziką. Dėl labai didelių ar nuolat traumuojamų apgamų vertėtų pasikonsultuoti su chirurgu dėl galimybės juos pašalinti. Apskritai apgamus reikėtų stengtis kuo mažiau liesti, nesužeisti, nesutrenkti ir nuolat stebėti jų pokyčius. Jeigu apgamus ima skaudėti, niežėti arba iš jų kraujuoja, reikėtų rimtai sunerimti ir nedelsiant kreiptis į savo dermatologą.

pranešimas parengtas pagal SAM ir kt. informaciją

 Diana Šiurkienė

Visuomenės sveikatos  specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą