Lapkričio 18-oji Europos supratimo apie antibiotikus diena

Antibiotikai yra vienas didžiausių praėjusio šimtmečio medicinos pasiekimų. Nors antibiotikai visiškai pakeitė klinikinį atsaką į bakterinę infekciją ir anksčiau mirtinos infekcijos tapo lengvai pagydomos, dėl netinkamo šių vaistų vartojimo taip pasikeitė bakterijų populiacija, kad daugelis antibiotikų iš dalies ar visiškai prarado veiksmingumą. Gausus ir neteisingas antibiotikų vartojimas turi būti mažinamas, siekiant pristabdyti atsparumo vystymąsi. Efektyviausias būdas tai padaryti – antibiotikus vartoti tinkamai ir pagrįstai. Kalbant apie teisingą vartojimą, galioja bendri teisingo šių vaistų vartojimo principai, tačiau didelė problema yra ta, kad daugelis  apie atsparumo didėjimą antibiotikams nežino nieko arba žino labai mažai.

Lapkričio 18-ąją, jau dešimtajį kartą, visoje Europoje ir Lietuvoje minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai, kaip ir kasmet, ragina visą visuomenę  rūpintis savo bei artimųjų sveikata ir antibiotikus vartoti atsakingai:

RACIONALAUS ANTIBIOTIKŲ VARTOJIMO ABC

      A. Negydyti antibiotikais virusinių infekcijų.

Ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (ŪVKTI) arba kitaip dar vadinamos peršalimo ligos sudaro apie 50 proc. visų populiacijoje pasitaikančių ligų ir apie 75 proc. visų vaikų ligų. Ypač dažnai ŪVKTI serga 3-7 metų amžiaus vaikai, vidutiniškai 5 kartus per metus. Manoma, kad tai lemia dažnesnis visuomeninis kontaktas ( šio amžiaus vaikai pradeda lankyti ikimokyklines ugdymo įstaigas, darželius) bei nevisavertis vaikų imunitetas, kuris visiškai susiformuoja septintaisiais – aštuntaisiais gyvenimo metais. Todėl tėveliai auginantys tokio amžiaus vaikus, privalo žinoti, kad nuo 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojamas greitojo streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Testas atliekamas norint nustatyti, ar asmuo yra streptokoko bakterijos, sukeliančios įvairias ligas (tonzilitą, faringitą, laringitą, nazofaringitą ir kitas ligas, galinčias pasireikšti sunkiomis formomis jų negydant), nešiotojas arba siekiant išsiaiškinti infekcijos kilmę, kuri gali būti bakterinė ar virusinė. Tik patvirtinus bakterinę infekcijos kilmę, galima teisingai parinkti gydymą ir skirti antibiotikus.

Profilaktiškai vartoti antibiotikus „peršalimo ligų“ ar gripo atvejais nėra prasmės, nes gausiais klinikiniais tyrimais įrodytą, kad antibakteriniai vaistai ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomų nepalengvina, susirgimo trukmės nesutrumpina ir nuo bakterinių komplikacijų neapsaugo. Be to 90 proc. visų peršalimo ligų sukelia kvėpavimo takus pažeidžiantys virusai, kurių antibiotikai neveikia.

        B. Nevartoti antibiotikų be gydytojo paskyrimo.

Viena iš neteisingo antibiotikų vartojimo formų – savigyda. Didelė problema - likučių nuo praeito gydymosi vartojimas. Daugelis mano, kad išsaugojus šių vaistų likučius juos galima išgerti susirgus kitą kartą, tačiau antibiotikai yra tokia vaistų grupė, kuri turi būti skiriama konkrečiai infekcijai gydyti. Vartodamas netinkamą antibiotiką ligonis gali pabloginti savo sveikatos būklę. Vartojant antibiotikus be gydytojo paskyrimo gali būti parenkamos nepakankamos antibiotikų dozės, nepakankama gydymo trukmė, netinkamas intervalas, parenkamas netinkamas antibiotikas arba antibiotikai vartojami be reikalo, nes esamos ligos neįmanoma išgydyti antibiotikais. Be to, vystosi bakterijų atsparumas, ir ligoniui prireikia vis stipresnių antibiotikų.

         C. Laikytis paskirtos dozės ir gydymo kurso.

Daugelis žmonių nesilaiko paskirto antibiotikų vartojimo rėžimo bei gydytojų rekomendacijų ir dažnai vos tik pasijutę geriau, yra linkę nutraukti antibiotikų vartojimą. Šie vaistai skiriami tam tikrais gydymo kursais, atsižvelgiant į ligos sunkumą. Todėl savo nuožiūra, nutraukę antibiotikų vartojimo kursą, pasunkiname ligos gydymą, nes sudarome prielaidą infekcijai vėl atsinaujinti. Jei antibiotikus vartojame per trumpai, mikroorganizmai ne žūsta, bet prisitaiko, pakeičia savo ląstelės struktūrą taip, kad vėliau tos pačios rūšies antibiotikas jų neveikia, jie net ima naudoti antibiotiką kaip maisto medžiagą. Pacientai pasirinkę neteisingą gydymo trukmę, t. y. sutrumpinę antibiotikų gydymo kursą ir nepaisantys  gydytojo rekomendacijų, mažina antibiotikų veiksmingumą.

Kiekvienas iš mūsų turime suvokti grėsmės sveikatai mastą ir prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, kad antibiotikai išliktų kovos su žmonių ir gyvūnų ligomis priemonė.

 

Informacinį pranešimą parengė:

Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė