OSTEOPOROZĖ - klastinga kaulų retėjimo liga

       

Trapūs kaulai – lėtinės besimptomės ligos, o ne senatvės pasekmė

 

        Osteoporozė - tai sisteminė kaulų liga, kuriai būdinga maža kaulų masė, nulemta kaulų tankio sumažėjimo, todėl padidėja kaulų trapumas bei lūžių rizika. Kaulas - gyvas organas, visą gyvenimą jame vyksta pokyčiai: senasis kaulų audinys suardomas ir pakeičiamas nauju. Kaulo ardymą atlieka ląstelės, vadinamos osteoklastais, kurios vyresniame amžiuje labai suaktyvėja. Todėl kaulo ardymo greitis ima viršyti naujo kaulų audinio gaminimosi greitį, ir kaulų audinys retėja, tampa trapesnis, lengviau lūžta. Osteoporozė palaipsniui pažeidžia visus kaulus, nesukeldama jokių simptomų iki tol, kol įvyksta komplikacija – lūžis. Būdinga tai, kad lūžiai įvyksta be didesnio išorinio poveikio ar smūgio, pvz., paslydus ar kur užkliuvus, krintant iš savo ūgio aukščio.

 Maksimalus kaulų stiprumas pasiekiamas per pirmuosius tris gyvenimo    dešimtmečius. Jis priklauso nuo genetinių veiksnių, fizinio aktyvumo, mitybos įpročių, persirgtų ligų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti. Menopauzės laikotarpiu kaulo apykaita kinta, kaulų masė pradeda mažėti. Šis procesas ypač intensyvus pirmąjį dešimtmetį po menopauzės. Vis daugiau kalbama apie „osteoporozės epidemiją“: šiandien ja serga milijonai žmonių pasaulyje, o ilgėjant gyvenimo trukmei, numatomas smarkus tokių ligonių skaičiaus didėjimas ateityje. Remiantis statistika, maždaug 99 proc. sergančiųjų nė neįtaria apie pokyčius, vykstančius jų kauluose. Ligos pradžią nustatyti sunku, nes, iki kol įvyksta lūžis, ligoniams paprastai nieko neskauda. Todėl ši liga vadinama klastinga. Taip, kalbame apie osteoporozę, kuri, žmonijai senstant, tampa epidemija ir kuri sergančiųjų kasdienybę dažnai padaro nepakeliamą. Sergant osteoporoze, po truputį pradeda mažėti ūgis, paskauda kaulus, vėliau gali deformuotis stuburo krūtininė dalis, t. y. formuojasi kupra ir pan.

Kam gresia kaulų trapumas?

  • Osteoporoze gali sirgti ne tik vyresnio amžiaus žmonės – ji gali smogti bet kokio amžiaus asmenims.
  • Baltiesiems ir azijiečiams rizika susirgti osteoporoze yra didesnė.
  • Riziką didina kava ir alkoholis.
  • Pagal statistiką, vienas iš dviejų moterų ir vienas iš keturių vyrų gali patirti osteoporozinius kaulų lūžius per savo gyvenimą.
  • Vyrai linkę susirgti osteoporoze 10–15 metų vėliau nei moterys.

Norint ligą pastebėti laiku, reikia tirti kaulų mineralinį tankį:

  • Kiekvienai vyresnei nei 65 metų amžiaus moteriai.
  • Kiekvienu atveju, jeigu įvyko netrauminis (osteoporozinis) kaulo lūžis.
  • Nuo 50 metų – moterims, kurioms turi bent du osteoporozės rizikos veiksnius.
  • Nustačius normalią kaulų masę, tyrimą reiktų kartoti kas 4–5 metus, tačiau jeigu yra osteoporozės rizikos veiksnių – kas 12–18 mėn.

Kaip gyventi, kad senatvėje neužkluptų „tylioji epidemija“?

  • Kasdien vartoti daug kalcio turintį maistą (pienas, jogurtas, sūris, riebias žuvis su kaulais, pupelėse, žirniuose ir kitose ankštinėse daržovėse, kopūstuose, salotose, salieruose, sojose, kiaušinių tryniuose, juodoje duonoje, šokolade, datulėse, riešutuose, apelsinuose); kartu vartokite ir produktų, turinčių vitaminų A, C, D, magnio bei fosforo, nes tuomet geriau įsisavinamas kalcis. Maisto, kuriame daug kalcio, valgykite prieš miegą, nes kalcį žmogaus organizmas geriausiai pasisavina miegant.
  • Valgyti mažiau sočiųjų riebalų, kurie gali sumažinti skrandžio sekreto rūgštingumą, dėl ko mažėja mineralinių medžiagų pasisavinimas. Kofeino perteklius taip pat sutrikdo kalcio įsisavinimą.
  • Rūkymas ir alkoholis (ypač jaunystėje) didina riziką sirgti osteoporoze.
  • Vaistai sunkiems bronchinės astmos priepuoliams, reumatoidiniam artritui, uždegiminėms žarnyno bei kai kurioms plaučių ligoms gydyti (gliukokortikoidų) skatina kaulų trapumą.
  • Dėl sekinančių dietų, valgymo sutrikimų, intensyvaus sportavimo gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugančių hormonų estrogenų. Šie veiksniai neleidžia kaulams maksimaliai sutankėti jaunystėje ir gali sumažinti kaulų tankį brandžiame amžiuje.
  • Vartoti kiek įmanoma mažiau druskos. Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių.
  • Judėti bent 30 min per dieną. Sėdimas darbas, judėjimo stoka ir sėslus gyvenimo būdas didina osteoporozės riziką.

 

Osteoporozės profilaktika svarbi visą gyvenimą. Ši liga gali pradėti vystytis jau nuo 30 metų, todėl profilaktikos priemonių patariama imtis jaunesniame amžiuje ar net vaikystėje.

 

Informacinį pranešimą parengė: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė