Rugsėjo 26 -oji - Pasaulinė aplinkos ir sveikatos diena

 

2018 metų Pasaulinės aplinkos ir sveikatos

                         dienos tema:

   „Pasaulinė maisto sauga ir tvarumas“

      Global Food Safety and Sustainability

 

Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis. Jis turi didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Jo reikia visiems ir kiekvieną dieną. Atvirame ir globalizuotame pasaulyje yra svarbu visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad visuose pasaulio kampeliuose gyvenantys žmonės būtų užtikrinti, jog jų vartojami maisto produktai yra vieni saugiausių pasaulyje. Dabar tokia aktuali visame pasaulyje maisto saugumo problema atsirado dėl vis gausesnio gamtai svetimų cheminių medžiagų vartojimo, dėl didėjančios oro, vandens bei dirvožemio taršos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug trečdalis išsivysčiusių pasaulio valstybių gyventojų kasmet kenčia dėl ligų, kurias sukelia nesaugus maistas. Pavojingiausia, kad ne visos jo sukeliamos ligos išryškėja iš karto, kartais liūdnos pasekmės pastebimos po kelerių ar keliolikos metų.

Maisto sauga yra besąlygiškas žmonių sveikatos prioritetas. Europoje (taip pat ir Lietuvoje) vis didesnį visuomenės susirūpinimą kelia maisto sauga, užkrečiamųjų ligų suaktyvėjimas, aplinkoje esančių medžiagų galimas poveikis sveikatai ir kiti sudėtingi klausimai. Saugus maistas yra toks, kuriame cheminių, fizinių, mikrobinių ir kitokių teršalų nėra daugiau, negu leidžia teisės aktai, t. y. LR Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos higienos normos, kurios yra suderintos su Pasauline Sveikatos Organizacija ir kitomis tarptautinėmis institucijomis.

 Išlaikant aukštą maisto saugos lygį yra užtikrinama visuomenės sveikata, garantuojamas tinkamas vidaus rinkos funkcionavimas ir vartotojų pasitikėjimas gamintojais. Tačiau maisto produktų grandinė šiuo metu neužtikrina pasaulio gyventojams visaverčio maisto, gaunamo aplinką tausojančiu būdu. Tuo pačiu maisto gamyba, transportavimas, perdirbimas ir atliekos kelia grėsmę aplinkai. Prie aplinkos išsaugojimo ir teršalų mažinimo galime prisidėti kiekvienas: sąmoningai pasirinkti maisto produktus, kurie daro mažesnį poveikį aplinkai (ekologiški maisto produktai), kurių gamybai nenaudojamos cheminės medžiagos. Taip pat rinkdamiesi maisto produktus galite pirmenybę teikti pagamintiems vietoje, kad būtų mažinami maisto produktų pervežimai, nes tuomet saugoma aplinka, neteršiant jos transporto priemonių išmetamais teršalais. Pirkite ir gaminkite maistą mažesniais kiekiais, kad būtų kuo mažiau išmetama maisto atliekų, daugiau dėmesio skirkite sveikesnės mitybos įpročiams ugdyti. Taigi, imdamiesi elementariausių veiksmų, galime apsaugoti aplinką ir saugoti gamtos išteklius.

Sunkiausia maistą apsaugoti nuo cheminės taršos. Didėjant aplinkos taršai, į maistą ar jo žaliavas cheminiai teršalai gali patekti iš oro, vandens ar dirvožemio. Nemažai maisto žaliavų auginama intensyviai chemizuotuose ūkiuose, todėl į maisto produktus patenka įvairių nepageidaujamų cheminių medžiagų, iš kurių ypač pavojingi sintetinių pesticidų likučiai, turintys mutageninių bei kancerogeninių savybių, taip pat nitratų perteklius bei sunkieji metalai, kurių aptinkama ne tik pakelių dirvožemyje, bet ir fosforo trąšose, pagamintose iš gamtinių mineralų. Sunkieji metalai - potencialiai toksiškos medžiagos, kurios patenka į maisto produktus iš aplinkos, kartu su maistu patenka į žmogaus organizmą lengvai įsijungia į biologinį ciklą. Be tiesioginio toksinio poveikio, daugeliui metalų yra būdingas ilgalaikis kaupimasis žmogaus organizme, kurio vėlesnės pasekmės pasireiškia svarbiausiu biologinių organizmo funkcijų sutrikimu. Siekiant išvengti žmonių sveikatai ir aplinkai keliamos pesticidų grėsmės, neužteršti vandens telkinių, gruntinių vandenų bei dirvožemio, būtina atidžiai ir kruopščiai rinktis augalų apsaugos priemones. Jei būtina naudoti augalų apsaugos priemones, reikėtų vengti sveikatai pavojingiausių pesticidų. Perdirbant maisto žaliavas naudojama vis daugiau įvairių maisto priedų. Dalis jų – tai sintetinės cheminės medžiagos: konservantai, stabilizatoriai, emulsikliai, ypač dažai, aromatinės bei skonį gerinančios medžiagos ir t. t.

Siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą, teršalų koncentracija turi būti mažinama taikant geros gamybos ar žemės ūkio praktiką, kad būtų pasiektas aukštesnis sveikatos apsaugos lygis, ypač jautrių gyventojų grupių. Kad aplinka būtų sveika, turi būti palaikoma ekologinė pusiausvyra biosferoje, jos komponentuose ir ekosistemose, o visuomenės veikla turi būti pagrįsta tausojančio naudojimo principais.

 

Informacinį pranešimą parengė: Visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė