Birželio 26-oji Tarptautinė kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena

      

Neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba yra pasaulinio masto reiškinys, keliantis grėsmę visuomenės sveikatai ir socialiniam stabilumui. Statistika rodo, kad maždaug vienas iš trijų jaunų europiečių yra bandęs nelegalių narkotikų, o nuo jų perdozavimo mažiausiai kas valandą miršta po vieną žmogų.

Narkotikai pažeidžia smegenis, paveikia jų funkcijas, reakciją į supantį pasaulį. Dėl šios priežasties medžiagos ir vadinamos psichoaktyviomis medžiagomis, kurios veikia smegenis ir psichiką. Kiekvieno narkotiko potencialas sukelti priklausomybę vertinamas pagal žalą, kurią jis gali daryti, pagal jo vertę prekyboje ir pagal tai, kokiu mastu tam tikras narkotikas suaktyvina dopamino sistemą smegenyse bei kiek „malonumo“ jis suteikia. Žinoma, poveikis priklauso nuo vartojamo narkotiko kiekio, vartojimo būdo ir dažnumo. Vieni narkotikai sukelia labai stiprią priklausomybę (pvz., heroinas), kiti – mažesnę. Tačiau netgi tie narkotikai, kuriuos žmonės mano galintys vartoti tik kartais, sukelia troškimą vėl ir vėl susigrąžinti tam tikrą būseną. Reguliarus narkotikų vartojimas – netgi ir trumpą laiką – gali sukelti fiziologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad asmuo, liovęsis vartoti narkotikus, patirs fizinius abstinencijos sindromo simptomus.

Psichologijos ir neurologijos dėstytojas dr. Ericas Bowmanas išskyrė penkis pačią didžiausią priklausomybę keliančius narkotikus:

  1. HEROINAS. Vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba stimuliuojantys narkotikai.

Faktai:

     1. Kaip parodė moksliniai tyrimai su laboratoriniais gyvūnais, heroinas malonumo centrus smegenyse suaktyvinti gali net iki 200 proc.

     2. Maždaug 23 proc. nors kartą pavartojusių heroiną tampa nuo jo priklausomi.

   3. Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6–20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, dėl viduje esančių priemaišų ir jo vartojimo būdo. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją.

     4. Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas, mat gyvybei pavojinga jo dozė yra vos 5 kartus didesnė nei ta, kurios reikia norint pajusti jo poveikį.

 

  1. ALKOHOLIS. Vartojamas įvairiais tikslais: kaip maisto ar medicininis produktas, higienos priemonė, kaip laisvalaikio praleidimo būdas, dėl atpalaiduojančio ir euforizuojančio poveikio bei dėl daugelio kitų priežasčių.

Faktai:

  1. Šalto klimato šalyse stiprieji alkoholiniai gėrimai (pvz., degtinė) vartojami dėl jų „šildančio poveikio“, nes alkoholis plečia kraujagysles, nors šis poveikis yra tik tariamas – alkoholis suteikia šilumos pojūtį, tačiau per išsiplėtusias kraujagysles organizmas netenka dar daugiau šilumos (hipotermija).
  2. Dėl etanolio poveikio centrinei nervų sistemai, žmones, kaip ir daugelį gyvūnų, alkoholis veikia svaiginančiai. Žinoma, kad ilgalaikis ir dažnas stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas gali sukelti alkoholinę psichozę, kepenų cirozę ir priklausomybę (alkoholizmą).
  3. Alkoholis siejamas su kai kuriomis vėžio rūšimis (apie 3,5 proc. visų vėžio atvejų).
  4. Eksperimentai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad alkoholis dopamino lygį smegenyse gali padidinti nuo 40 iki 360 proc. – priklausomai nuo to, kiek alkoholio yra suvartojama.
  5. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad dėl alkoholio vartojimo patirtos žalos sveikatai pasaulyje kasmet miršta apie 3,3 mln. žmonių.

 

  1. KOKAINAS. Itin trumpai (30–60 minučių) veikiantis stimuliantas, gana greitai sukeliantis stiprią psichologinę priklausomybę.

Faktai:

  1. Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika.
  2. Didelė mirties rizika dėl širdies nepakankamumo.
  3. Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija. Prarandamas apetitas, krinta svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija. Kiti galimi požymiai – pažeista nosies gleivinė, vidurių užkietėjimas, sunkumas šlapinantis ir impotencija.
  4. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad kokainas smegenyse net iki trijų kartų padidina dopamino išsiskyrimą.
  5. Maždaug 21 proc. nors kartą pavartojusių kokainą tampa nuo jo priklausomi.

 

  1. RAMINAMIEJI  (barbitūratai). Medicinoje anksčiau plačiai naudoti vaistai, „išjungiantys“ tam tikras smegenų funkcijas, kad žmogus pasijustų ramesnis ir laimingesnis. Šiais vaistais buvo gydomas nerimas ar miego sutrikimai.

Faktai:

  1. Tiek pat pavojingi kaip ir narkotikai, nes gali sukelti priklausomybę, o perdozavimas gali baigtis mirtimi – dideli jų kiekiai gali sulėtinti kvėpavimą.
  2. Šios medžiagos itin žalingos, nes sujaukia cheminius smegenų signalus. Net ir maža dozė gali sukelti laimę ar euforijos jausmą.

 

  1. NIKOTINAS. Kaip ir alkoholis, nikotinas taip pat yra vienas plačiausiai pasaulyje naudojamų narkotikų, aptinkamas cigaretėse ar tabake. Rūkant tabaką, nikotinas veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, sukelia tam tikrą trumpalaikę žvalumo būseną, tačiau rūkymas kenkia žmogaus organizmui, o jo ir alkoholio vartojimas drauge yra dar ir žymiai pavojingesni sveikatai nei jų naudojimas atskirai.

Faktai:

  1. Nikotinas labai nuodingas: nuo kelių lašų (~0,05 g, tiek nikotino būna 200 g tabako) žmogus gali mirti dėl smegenų kvėpavimo centro paralyžiaus.
  2. Didesnės nikotino dozės slopina nervų sistemos veiklą, trikdo kvėpavimą, širdies plakimą, didina kraujospūdį.
  3. Plaučiai nikotiną absorbuoja ir nuneša į smegenis labai greitai, būtent dėl to rūkant itin didėja įvairių vėžinių susirgimų, kvėpavimo takų ir kraujagyslių ligų rizika.
  4. Tyrimai su laboratoriniais gyvūnais parodė, kad nikotinas dopamino išskyrimą smegenyse padidina 25–40 proc.
  5. Apskaičiuota, kad vien dėl tabako sukeliamų komplikacijų sveikatai iki 2030 metų kasmet mirs apie 8 mln. žmonių.

 

 

Informacinį pranešimą parengė: visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė