Birželio 14-oji Kraujo donorų diena

PASIDALINK GERUMU – TAPK KRAUJO DONORU! 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad kiekvienais metais kraujo ir jo komponentų perpylimas padeda išgelbėti milijonus žmonių gyvybių, prailgina pacientų, sergančių sunkiomis ligomis, gyvenimo trukmę ir pagerina jų gyvenimo kokybę. Be kraujo perpylimo nebūtų įmanoma atlikti daug sudėtingų medicininių procedūrų ir chirurginių operacijų. Labai svarbų vaidmenį kraujo donorystė vaidina motinystės apsaugoje siekiant išgelbėti gimdyvių gyvybes ir sveikatą.

Kasmet birželio 14 – Pasauline kraujo donorų dieną, Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras, sako nuoširdų ačiū kraujo donorams, kurių dėka kasdien gelbėjamos gyvybės, ir skatina savo bendruomenės narius pasidalinti gerumu – tapti savanoriškais ir reguliariais kraujo donorais.

Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje nėra sukurta dirbtino pakaitalo, kuris galėtų pakeisti donoro kraujo. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems bei ligoniams, kuriems jis yra gyvybiškai svarbus.

Kraujo donorystė – tai procesas, kai žmogus savanoriškai suteikia savo kraujo, kuris vėliau bus panaudotas kraujo perpylimui. Kraujo davimo procedūra trunka nuo 6 iki 15 minučių. Standartinė fiziologinė kraujo davimo dozė – 450 ml, tokio dydžio dozės imamos visuose pasaulio kraujo centruose, tokia dozė nekenkia žmogaus sveikatai. 

Keletas FAKTŲ apie kraujo donoryste:

  • Žodis „donoras kilęs iš lot. donare – „dovanoti“. Žmogus, kuriam reikia perpilti donoro kraują, yra vadinamas recipientu.
  • Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Vienu kartu iš donoro paimama tik 350–450 ml.
  • Pats žymiausias pasaulyje kraujo donoras per visą savo gyvenimą atidavė apie 500 litrų kraujo (kraujo jis dovanojo 624 kartus).
  • Aktyvūs donorai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, mažiau nukenčia įvykus avarijai ir dėl to netekus kraujo. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmonės, kurie nuolat duoda kraujo, gyvena vidutiniškai 5 metais ilgiau, be to, jų imunitetas yra stipresnis.
  • Tapti donorais gali 10–15 % visų žmonių, tačiau tų, kurie dovanoja savo kraują, yra dešimt kartų mažiau.
  • Kas trečiam pasaulio gyventojui bent kartą gyvenime tenka atlikti kraujo perpylimą.
  • Vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris gyvybes.
  • Pasaulinė kraujo donorų diena švenčiama birželio 14 dieną. Šią dieną gimė Nobelio premijos laureatas, mokslininkas Karlas Landšteineris. Jis sukūrė kraujo grupių sistemą.

 Donorystės procedūra – paprasta ir neskausminga

Ką būtina žinoti BŪSIMIEMS DONORAMS:

Visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimo rezultatus yra

konfidenciali, viešai neskelbiama ir teikiama tik asmeniškai pačiam donorui, pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Donoras bet kuriuo metu turi teisę persigalvoti, atsisakyti arba nutraukti donorystę.

Kas gali tapti kraujo donoru?

Kraujo donorais gali būti sveiki asmenys nuo 18 iki 65 metų amžiaus, savanoriškai duodantys kraujo ar jo sudėtinių dalių. Žmogaus kūno masė turi būti ne mažesnė nei 50 kilogramų.

Kokius dokumentus privalo turėti kraujo donoru norintis tapti žmogus?

Žmogus, norintis duoti kraujo, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą.

Kaip pasirengti kraujo donorystei?

Prieš duodamas kraujo donoras privalo būti pailsėjęs, pavalgęs. Negalima kraujo duoti nevalgius, nes tai gali sukelti silpnumą. Dieną prieš duodant kraujo siūloma nevalgyti labai riebaus, aštraus maisto ir būtina gerti daugiau, nei įprasta, skysčių: mineralinio vandens, sulčių, arbatos. Nepatartina duoti kraujo po įtempto darbo, naktinės pamainos.

Ar teigiamą Kell antigeną turintis žmogus gali būti kraujo donoras?

Kell antigeną turintis asmuo gali būti kraujo donoras.

Kaip įvertinama būsimojo kraujo donoro sveikatos būklė?

Kiekvieną kartą duodamas kraujo, žmogus užpildo donoro apklausos anketą. Gydytojas patikrina bendrą donoro sveikatos būklę. Kraujo donoru leidžiama tapti įvertinus žmogaus sveikatos būklę.

Kiek kartų per metus galima duoti kraujo?

Moterims per metus leidžiama duoti kraujo keturis kartus, vyrams – šešis. Pertraukos tarp kraujo davimo privalo būti ne trumpesnės kaip 60 dienų.

Kaip elgtis po kraujo davimo?

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio prieš procedūrą, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti. Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą. 

 

             PADARYK KAŽKĄ GERO ŠIANDIEN!

              Tavo 15 minučių skirtos kraujo donorystei prilygsta 3 išgelbėtoms gyvybėms! 

Apsisprendėt? Kreipkitės į Nacionalinio kraujo centro Šiaulių filialą esantį S.Daukanto g. 90.

Tel. pasiteiravimui 8 (655) 43757.

 

Informaciją parengė: Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Karolina Rušinskienė