Spalį pasaulis mini Organų donorystės dieną

Kalbėdami apie organų donorystę, apie transplantacijų laukiančius ir sulaukusius žmones, Nacionalinio transplantacijos biuro atstovai išgirsta ir replikų, kad neva laukiama kažkieno mirties. Niekada niekas mirties nelaukia. Tačiau toks jau yra gyvenimo ratas – kažkas gimsta, kažkas serga, kažkas ir miršta. Ir kartais mirtis gali būti kitokia, kartais ji gali turėti kitokią prasmę. Tai yra organų donorystė. Mirus žmogui, jo dalelė – širdis, kepenys, inkstai, plaučiai, kasa – gyvena kitame žmoguje, pratęsdama gyvenimą kitam žmogui, kuris yra kažkieno tėtis, mama, brolis ar sesė, galbūt vaikas. Dėl to organų donorams, jų šeimoms sakomi nuoširdūs užuojautos ir padėkos žodžiai. Juos galima būtų prilyginti didvyriams, kurie išgelbėjo gyvybę kitam žmogui. Juk iš degančio namo ar skęstantį išgelbėję žmonės yra laikomi didvyriais, jiems įteikiamos padėkos, jie apdovanojami aukštų valdžios pareigūnų. Organų donorų artimųjų sprendimas dovanoti mirusių savo artimųjų organus transplantacijai gelbsti ne vieną, o kartais net septynis žmones. Todėl ir taip pat yra didvyriai, verti mūsų nuoširdžiausios padėkos.

MITAI IR FAKTAI APIE DONORYSTĘ

1 Mitas: Jei gydytojai žinos, kad noriu būti donoru, jie nesistengs išsaugoti mano gyvybės.
Faktas: Gydytojai nėra suinteresuoti didinti mirtingumą savo skyriuose. Į reanimacijos skyrių patekusį pacientą, visų pirma, bus siekiama išgelbėti, ir tik pacientui mirus, bus kalbama apie donorystę.

2 Mitas: Jei aš turėsiu Donoro kortelę, mane gali nužudyti dėl organų. 

Faktas: Informacija apie Donoro kortelės savininkus saugoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais asmens duomenų apsaugos reikalavimais. Informacija apie Donoro kortelės savininką gali būti suteikiama tik jam pačiam arba gydytojui po Donoro kortelės savininko mirties.

3 Mitas: Žmogus gali atsigauti po smegenų mirties.

Faktas: Žmonės gali atsigauti po komos, bet ne po smegenų mirties. Koma ir smegenų mirtis nėra tas pats. Koma - sunki būklė, kai pacientas netenka sąmonės, jam išnyksta refleksai, sutrinka kitos gyvybinės funkcijos, tačiau jis nėra miręs. Smegenų mirtis - negrįžtama visų žmogaus galvos smegenų struktūrų veiklos baigtis, nors kai kurie žmogaus organai bei organų sistemos veikia. Smegenų mirtis yra galutinė mirtis.

4 Mitas: Aš per senas būti donoru. 

Faktas: Donorais gali tapti įvairaus amžiaus žmonės. Ne amžius, o fizinė būklė yra svarbiausia. Ar žmogaus organai tinkami transplantuoti, gydytojai nuspręs tik po jo mirties.

5 Mitas: Dėl persirgtų ligų aš negaliu būti donoru.

Faktas: Su kiekviena diena medicina tobulėja ir donorais gali tapti vis daugiau žmonių, nepaisant kadaise persirgtų ligų. Tačiau apie organų tinkamumą transplantacijai, gydytojai galės spręsti tik po donoro mirties.

6 Mitas: Paimant organus transplantacijai, bus sudarkytas kūnas.

Faktas: Tikrai ne. Organai yra paimami tokiu pačiu būdu, kaip ir atliekama paprasta operacija. Lieka tik pooperacinis randas, o imant ragenas, dedamas implantas, vizualiai nesiskiriantis nuo tikrosios ragenos.

7 Mitas: Religija prieštarauja donorystei.

Faktas: Katalikų bažnyčia pritaria neatlygintinam mirusio žmogaus audinių ir (ar) organų dovanojimui kitam žmogui, kurį transplantacija gali išgelbėti nuo mirties. Katalikų nuomone, organų donorystė yra broliškos meilės auka. Transplantacija etiškai ir morališkai yra priimtina Vatikanui.

8 Mitas: Turtingi ir žymūs žmonės turi pirmenybę laukiančiųjų transplantacijos sąraše.

Faktas: Organai transplantuojami remiantis medicininiais kriterijais, o ne žmogaus populiarumu ar piniginės storiu - šie faktoriai nepadės organui greičiau ir geriau prigyti.

9 Mitas: Aš galiu susitikti su donoro artimaisiais.

Faktas: Deja, ne. Lietuvos Respublikos įstatymai reikalauja saugoti donoro ir recipiento konfidencialumą, tačiau Nacionalinio organų transplantacijos biuro pagalba, donoro artimieji ir recipientas gali anonimiškai susirašinėti.

10 Mitas: Už dovanotus organus mokamos kompensacijos.

Faktas: Organų donorystė - savanoriška, altruistiška ir nemokama, todėl už dovanotus organus nei donorams, nei jų artimiesiems kompensacijos nemokamos.

11 Mitas: Organai gali būti parduoti juodojoje rinkoje. 

Faktas: Įstatymai draudžia pirkti ir parduoti organus. Organai yra gyvybiškai svarbūs ir neįkainojami, todėl pasaulyje jų pirkimo ir pardavimo sandoriai yra draudžiami, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

12 Mitas: Turėdamas Donoro kortelę galiu tapti organų donoru prieš savo valią.

Faktas:   Ne. Taps žmogus organų donoru ar ne, lemia ne Donoro kortelės turėjimas, o mirties priežastis (smegenų mirtis ir kt.), sąlygos (dirbtinai palaikoma kraujotaka ir organų aprūpinimas deguonimi ir kt.), medicininė būklė po smegenų mirties (kokiomis ligomis sirgęs, biocheminiai kraujo tyrimai ir kt.), artimųjų neprieštaravimas ir kt. Visa tai lemia mažą donorų skaičių.

Donoro kortelė, skirtingai nuo potencialaus kaulų čiulpų donoro anketos, nėra pagrindas tapti potencialiu donoru.

13 Mitas: Sutikimą Donoro kortelei įsigyti tvirtina du gydytojai.

Faktas: Ne. Vienas gydytojas pasirašo (tvirtina), kad sutikimas užpildytas jo akivaizdoje. Užregistravus sutikimą gydymo įstaigoje, kitas gydytojas pasirašo tvirtindamas, kad pirmasis gydytojas dirba šioje įstaigoje.

14 Mitas: Norėdamas užpildyti sutikimą Donoro kortelei gauti, būtinai turiu tapti konkrečios gydymo įstaigos pacientu.

Faktas: Ne. Donoro kortelę galima įsigyti bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ligoninėje, poliklinikoje, privačiame gydytojo kabinete), net jei į tą įstaigą ateitumėte pirmą kartą gyvenime.

15 Mitas: Įsigijęs Donoro kortelę, galiu dingti be žinios.

Faktas: Žmonių dingimas neturi nieko bendro su Donoro kortele. Toks teiginys lygus teiginiui  „Banko kortelę gavę žmonės, dingsta be žinios“. Donoro kortelė reikalinga legaliam donorystės procesui užtikrinti. Ji užtikrina žmogaus teisę išreikšti pritarimą ar nepritarimą donorystei po mirties. Donoro kortelėje nėra informacijos, kuri padėtų nustatyti, ar žmogaus organai tinka transplantacijai.

16 Mitas: Įsigijęs Donoro kortelę, galiu patekti į tyčia surežisuotą avariją.

Faktas:  Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 700 - 1000 žmonių. Donorais tampa tik maža dalis jų, pusės jų mirties priežastys: smegenų infarktas, aneurizmos plyšimai. Kelyje žuvusio žmogaus organai netinka transplantacijai jeigu jie yra sužaloti (plyšimai, sukrėtimai ir kt.) arba mirę (juose nebėra kraujotakos, o organai neaprūpinami deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis).

17 Mitas: Lietuvoje „tokie dalykai“ (prekyba žmonių, turinčių Donoro kortelę, organais) įprasti.

Faktas: Donoro kortelė - tai legalios, skaidrios transplantacijos sąlyga, sąmoningumo, žmogiškumo išraiška. Daugelis garsių žmonių viešai deklaruoja turintys Donoro kortelę, o daugumoje šalių turėti Donoro kortelę ar spaudą vairuotojo pažymėjime ar kitaip išreikšti savo sutikimą, kad po mirties sutinka tapti organų donoru, yra garbės reikalas.

18 Mitas: Kas nors kitas už mane gali pasirašyti sutikimą ir aš jau būsiu įtrauktas į registrą.

Faktas:   Pildant sutikimą, Donoro kortelei gauti, reikia su savimi turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, vairuotojo ar studento pažymėjimą).

Sutikimas pildomas gydytojo akivaizdoje, vėliau registruojamas gydymo įstaigoje (kurioje dirba gydytojas), siunčiamas į Nacionalinį organų transplantacijos biurą, kur patikrinama ar teisingai užpildyta forma, ar yra visi reikalingi duomenys. Patikrinti duomenys siunčiami Gyventojų registrui dar kartą sutikrinti, grąžinami į Biurą, pagaminama Donoro kortelė ir siunčiama nurodytu adresu asmeniškai adresatui registruotu laišku.

Žmogus savo sprendimą dovanoti (nedovanoti) organus gali bet kada pakeisti.

Nepaisant to ar žmogus turėjo, ar neturėjo Donoro kortelę, smegenų mirties atveju bus tikrinami paskutiniai registro duomenys ir apie tai pranešta mirusiojo artimiesiems.

19 Mitas: Donoro kortelė, neteisingai užpildyti sutikimai persiunčiami mano artimiesiems (tėvams ir t.t.)  

Faktas: Ne. Neteisingai užpildyto sutikimo kopija siunčiama sutikimą pildžiusiąjam asmeniui (registruotu laišku). Vidutiniškai per mėnesį adresatams grąžinama apie 10 neteisingai užpildytų sutikimų kopijų. Jei sutikime nėra jokio adreso, bandoma susisiekti telefonu (jei jis nurodytas) ir išsiaiškinti situaciją. Biuro darbuotojai neturi teisės (o ir duomenų) savavališkai tikslinti sutikimo.

Donoro kortelė siunčiama registruotu laišku, o adresato neradus, grąžinama į Biurą.

Šiuo metu Biure yra saugoma 350 išsiųstų ir grįžusių Donoro kortelių. Pagrindinės kortelės grįžimo priežastys - netiksli arba pakeista gyvenamoji vieta, išvykęs adresatas.

20 Mitas: Mane įtrauks į sąrašus, nes trūksta sutikimų.

Faktas: Ne. Jokių „planų“ dėl Donoro kortelės išdavimų skaičiaus nėra.

Didelė dalis pacientų, laukiančių transplantacijos bei turinčių įvairių komplikacijų (kai transplantacijai netinkamas nei vienas organas), turi Donoro kortelę, kaip pritarimo organų donorystei išraišką

 

Pagal Nacionalinio transplantacijos biuro medžiagą  informaciją parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė