Rugpjūčio 1-7 dienomis minime Pasaulinę kūdikių maitinimo krūtimi savaitę

Žindymo privalumus pirmiausia nulemia nepakartojama motinos pieno sudėtis. Motinos piene yra:

1) apsauginių faktorių – imunoglobulinų, baltųjų kraujo kūnelių, oligosacharidų, ir daug kitų biologiškai aktyvių faktorių;

2) brandinančių – augimo faktorių ir kt.;

3) kompensuojančių faktorių – virškinimo fermentų, hormonų;

4) mitybos faktorių: riebalų, baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų.

Biopsichologinis faktorius – kūdikiui žindant stimuliuojami motinos hormonai oksitocinas ir prolaktinas, kurie formuoja biologinį motinystės pagrindą: kantrumą, toleranciją, pasitenkinimą savo kūdikiu, meilę, švelnumą. Taip pat dėl šių hormonų motinos apsaugomos ir nuo daugelio ligų vėlesniame amžiuje.

Kūdikis gali sėkmingai vystytis ir dirbtinai jį maitinant, tačiau tam reikia dar daugiau žinių ir sąmoningų motinos pastangų. Mažyliui labai svarbu ilgas ir artimas kontaktas su motina (kūnas prie kūno), akių ryšys ir neišblaškytas motinos dėmesys. Taip ugdomas saugus mažojo žmogaus prieraišumas.

Pirmas 2–5 dienas po gimdymo krūtyse gaminsis priešpienis, kuriame mažai mitybinių, bet ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2–5 dienos iki 10 dienos gaminsis pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemos raidai. Brandus pienas atsiranda nuo 10 paros ir tokios sudėties išlieka visą žindymo laikotarpį. Šiame piene yra visi apsauginiai ir brandinantys faktoriai.

Mitybiniai pieno komponentai gerokai praskiesti didesniu vandens kiekiu. Pienas, kuris gaminsis atjunkymo laikotarpiu, t. y. antraisiais, trečiaisiais gyvenimo metais, vėl panašus į priešpienį. Jame dominuoja apsauginiai imuniniai faktoriai. Atjunkymo laikotarpis prasideda nuo papildomo maisto davimo dienos ir trunka, iki kūdikis atsisako krūties pats. Jūsų vaikelis turėtų būti krūties atsisakymo iniciatorius.

Visais atvejais pienas išlieka nepriekaištingos sudėties ir yra pats tinkamiausias maistas jūsų kūdikiui. Žindymas saugo moters sveikatą – padeda gimdai grįžti į pirmykštį dydį, mažina kraujavimo tikimybę ir saugo nuo anemijos, mažina kiaušidžių ir krūtų vėžio galimybę, padeda optimaliai reguliuoti tarpus tarp nėštumų, mažina senatvėje osteoporozės ir šlaunikaulio kaklelio lūžių tikimybę. Diabetu sergančioms moterims žindymo laikotarpiu sumažėja insulino poreikis, sumažėja ar išnyksta migreniniai galvos skausmai.

Maitinimo krūtimi taisyklės:
1.      Maitinančios motinos padėtis gali būti ir gulima, ir sėdima. Kūdikį reikia priglausti prie kūno. Vaiko lūpos turi būti ties speneliu.

2.      Prieš maitindama krūtį paimkite į delną tarp keturių pirštų iš apačios ir nykščio iš viršaus arba tarp smiliaus ir didžiojo piršto. Nelaikykite pirštų arti spenelio.

3.      Palieskite kūdikio lūpomis spenelį  ir palaukite, kol kūdikis išsižios.

4.      Labai svarbu, kad kūdikio burnoje būtų ne tik spenelis, bet ir pigmentinis laukelis. Jeigu kūdikis suims tik spenelį, pienas netekės, o spenelis gali sutrūkinėti. Tik tada, kai kūdikio burnoje bus pigmentinis laukelis, dantenos spaus jį ir nesužalos spenelio. Mažylio burnytė turi būti plačiai pražiota, kad apatinė lūpa remtųsi į smakriuką, o smakriukas - į motinos krūtį.

5.      Taisyklingai laikomas prie krūties naujagimis čiulpia tyliai, ramiai, o motina maitindama nejaučia spenelio spaudimo arba skausmo.

6.       Maitinant krūties neturi skaudėti. Jei čiulpimas sukelia jums nemalonų jutimą ar skausmą, atitraukite kūdikį ir vėl bandykite žindyti iš naujo.

7.      Žindyti baikite mažąjį pirštelį švelniai įkišdama į kūdikio burnytę lūpų kampe. Vaikui išsižiojus, ištraukite spenelį. Taip jūs netraumuosite spenelio ir jis netrūkinės.

8.      Kad spenelis netrūkinėtų, neplaukite jo prieš kiekvieną maitinimą, nereikia plauti krūties muilu, nes jis labai sausina odą. Po kiekvieno maitinimo likusio pieno nenutraukinėkite, tačiau reikia išspausti kelis lašus ir leisti jiems nudžiūti. Tuomet susidaro apsauginė plėvelė, kuri saugo spenelį nuo įtrūkimų, neleidžia patekti mikrobams. Kad krūtis greičiau nudžiūtų, vasarą palaikykite ją prie saulę, o kitu metų laiku pasinaudokite plaukų džiovintuvu.

9.      Maitinkite iš vienos krūties tol, kol ji visiškai ištuštės. Po to pasiūlykite antrąją. Jei vieną maitinimą pirmiausia davėte kairiąją krūtį, tai kitą kartą duokite dešiniąją.

Pagrindinė maitinimo krūtimi taisyklė - kūdikį maitinti pagal jo poreikius. Kiekvienas kūdikis pirmaisiais mėnesiais turi savo maitinimosi ritmą. Naujagimis, ypač pirmomis gyvenimo dienomis, iščiulpia pieno nedaug, todėl dažnai nori valgyti. Taip ir reikia maitinti - 8 - 12 kartų per parą, be nakties pertraukos.

Kūdikiui augant, maitinimų dažnis palaipsniui retėja iki 6 - 7 kartų per parą. Maitinti naktį svarbu yra todėl, kad pienas tada kaloringesnis; be to, nuolat ištuštinant krūtį, skatinamas pieno susidarymas.

Dažnai maitinant krūtimi pirmomis naujagimio savaitėmis, susidaro reikiamas pieno kiekis.

Jokiu būdu nepradėkite nutraukinėti pieno ir nemaitinkite kūdikio iš buteliuko. Tiktai čiulpiant krūtį, perduodama tiksli informacija apie reikiamą vaikui pieno kiekį. Kuo dažniau ir stipriau kūdikis čiulpia krūtį, tuo daugiau pieno pasigamina. Dažniausiai motinos nutraukia pieną norėdamos sužinoti, ar pakankamai jo yra, ar jis „tinkamos“ kokybės.

Motinos pienas nebūna nei per liesas, nei per riebus. Jis visada tinkamas kūdikiui, o reikiamą jo kiekį mažylis iščiulpia pats, jei tik yra taisyklingai žindomas.

Jei kūdikis gerai čiulpia, o motina turi pakankamai pieno, iki 4 - 6 mėn. jam nereikia kitokio maisto. Maitinamas krūtimi vaikas ne tik pavalgo, bet ir atsigeria, todėl tarp maitinimų nereikia duoti jokių skysčių (saldaus vandens, gliukozės, arbatų, sulčių). Maitinant naujagimį dar ir iš buteliuko, dažniausiai sumažėja arba visiškai išnyksta motinos pienas. Taip atsitinka todėl, kad maitinamas iš buteliuko kūdikis atpranta taisyklingai čiulpti krūtį. Be to, papildomai pamaitintas ar pagirdytas, jis nespėja išalkti. Dėl šių priežasčių kūdikis mažiau iščiulpia pieno, jo krūtyse lieka daugiau, todėl ir gaminasi mažiau.

Jei kūdikiui vis dėlto reikia ką nors sugirdyti, duokite gerti arbatiniu šaukšteliu.

Kiekvieną kartą vaikas gali iščiulpti skirtingą pieno kiekį. Jei sykį jis suvalgys mažiau, tai greičiau mamai primins apie kitą maitinimą.

Maitinant krūtimi nereikia duoti jokių čiulptukų, žindukų. Žįsdamas motinos pieną kūdikis ne tik pavalgo, atsigeria, bet ir patenkina savo čiulpimo poreikį. Todėl kiekvieną kartą pavalgiusiam kūdikiui leiskite dar pažįsti krūtį 3 - 5 minutes.

Maitinant krūtimi mamai patartina vengti neigiamų emocijų. Pieno susidarymą ir išsiskyrimą reguliuoja nervų sistema, todėl nervinė įtampa, baimė, nuovargis, nerimastingumas gali sutrikdyti pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda savaime kūdikiui pradėjus čiulpti krūtį. Jeigu šis refleksas stiprus, maitinant iš vienos krūties, pienas išsiskiria ir iš kitos. Neigiamos emocijos slopina pieno tekėjimo refleksą, todėl nors kūdikis ir čiulpia pienas lieka krūtyje.

Svarbus noras maitinti kūdikį savo pienu, įsitikinimas, kad moteris gali ir sugeba tai daryti, padeda ilgai ir sėkmingai maitinti krūtimi.

Informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė