Kovas - kolorektalinio vėžio žinomumo mėnuo

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje nuo kolorektalinio vėžio kasmet miršta beveik 1000 žmonių.

Kolorektalinio vėžio simptomai:

tuštinimosi įpročių pasikeitimas;
viduriavimas arba vidurių užkietėjimas;
pojūtis, kad pasituštinus žarnynas visiškai neištuštėja;
kraujas išmatose, dėl to išmatos atrodo juodos;
skaisčiai raudonas kraujas iš tiesiosios žarnos;
pilvo skausmas ir pūtimas;
pilnumo pojūtis pilve, net kurį laiką nevalgius;
nuovargis ar poilsio stoka;
nepaaiškinamas svorio kritimas;
guzas pilve arba žarnyno galinėje dalyje, kurį užčiuopia gydytojas;
nepaaiškinama geležies stoka vyrams ar moterims po menopauzės.
Dauguma šių simptomų gali būti būdingi ir kitoms ligoms. Jei simptomai nepraeina per 4 savaites ar ilgesnį laikotarpį, svarbu kreiptis į gydytoją. O jei jaučiate skausmą, pasireiškia kraujavimas ar kiti simptomai, tai padarykite nedelsdami.

Rizikos veiksniai:

šeimos nariai sirgo storosios žarnos vėžiu;
genetiniai pokyčiai;
opinis kolitas arba Krono liga;
kiti veiksniai, pavyzdžiui, menkas fizinis aktyvumas ir nutukimas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, tam tikro tipo dietos.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad šiuos rizikos veiksnius patiriantiems asmenims gresia didesnė storosios žarnos vėžio išsivystymo tikimybė dar nesulaukus 50 metų amžiaus. Jei jūs vienas iš jų, neatidėliokite pokalbio su šeimos gydytoju ir pasirūpinkite savo sveikata.

Kolorektalinio vėžio stadijos

Vėžio stadijos nurodo, kiek vėžys yra išplitęs. Stadijos nustatymas padeda pasirinkti tinkamiausią gydymą. Storosios žarnos vėžio stadijos yra:

0 stadija: tai yra ankstyviausioji stadija, kai vėžys yra pažeidęs tik gleivinę ar vidinį storosios ar tiesiosios žarnos sluoksnį. Šios stadijos vėžys dar vadinamas karcinoma in situ.
1-oji stadija: vėžys yra peraugęs vidinį storosios žarnos arba tiesiosios žarnos sluoksnį, bet neišplitęs už tiesiosios ar storosios žarnos sienelės.
2-oji stadija: vėžys yra peraugęs vidinį storosios žarnos arba tiesiosios žarnos sluoksnį, bet neišplitęs į artimiausius limfmazgius.
3-oji stadija: vėžys įsiskverbęs į artimiausius limfmazgius, bet dar nepažeidęs kitų kūno vietų.
4-oji stadija: vėžys išplitęs į kitas kūno vietas, įskaitant kitus organus, pavyzdžiui, kepenis, pilvo ertmę išklojančią gleivinę, plaučius ar kiaušides.
Vėžio atkrytis: vėžys pasikartojo po gydymo. Jis gali pakartotinai pasireikšti tiesiojoje žarnoje, storojoje žarnoje ar kitoje kūno vietoje.

Profilaktika  

Tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti kolorektalinio vėžio išsivystymo riziką:

Reguliariai atliekami atrankiniai tyrimai: asmenims, kuriems anksčiau diagnozuotas kolorektalinis vėžys, vyresniems kaip 50 metų amžiaus asmenims, asmenims, kurių šeimoje buvo tokio tipo vėžio atvejų, sergantiesiems Krono liga turėtų būti atliekamos reguliarios patikros.
Mityba. Maitinkitės maistu, kuriame yra daug skaidulų ir geros kokybės angliavandenių. Valgykite daug vaisių ir daržovių, mažai raudonosios ir apdorotos mėsos. Sočiuosius riebalus keiskite kokybiškais riebalais, pavyzdžiui, valgykite avokadus, alyvuogių aliejų, žuvų riebalus ir riešutus.
Mankšta. Vidutinio intensyvumo reguliarus fizinis krūvis turi reikšmingos įtakos mažinant kolorektalinio vėžio išsivystymo riziką.
Kūno svoris. Antsvoris ar nutukimas padidina įvairių tipų vėžio, įskaitant kolorektalinį vėžį, riziką.
 

Trumpai apie storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą

Nuo 2014 m. liepos 1 d. ši programa vykdoma visoje Lietuvoje – 50–74  metų amžiaus žmonės gali  vieną kartą per 2 metus kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl nemokamo slapto kraujavimo testo. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas, jei atsakymas teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Siekiant patvirtinti arba paneigti storosios žarnos vėžio diagnozę, atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro informaciją puslapį parengė Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė