Kasdien mankštintis - verta!

Nemokamos mankštos žmonėms nuo 50 metų vyksta antradieniais ir ketvirtadieniais, 10 val. sporto klube Vasario 16-osios g. 55 (III a.) ir penktadieniais 10 ir 11 val. Šiaulių teniso mokykloje Gardino g. 8 (didžiojoje salėje). REGISTRUOTIS reikia iš anksto pas trenerę. Pasirinkite, kur jums patogiau lankytis ir užsiregistruokite atvykę prieš užsiėmimą.
Nesibaiminkite, jeigu niekada nesate sportavę. Trenerės atsižvelgs į jūsų poreikius ir fizines galimybes, tad drąsiai junkitės ir pradėkite judėti tam, kad vyresniame amžiuje gyventumėte kuo sveikiau ir kokybiškiau.

Pateikiame 12 moksliniais tyrimais pagrįstų faktų apie fizinį aktyvumą:

1. Geresnė nuotaika. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mankštinantis galvos smegenyse daugiau sintetinama ir išskiriama endogeninių opioidų (vieni iš jų – endorfinai, vadinamieji „džiaugsmo hormonai“), kurie pakelia nuotaiką, sumažina nerimą ir depresijos požymius, taip pat malšina skausmą. Svarbu, kad poveikis juntamas jau po keliolikos ar keliasdešimties minučių pradėjus intensyviai mankštintis.

2. Daugiau energijos. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sportuojant sunaudota energija sugrįžta su kaupu. Reguliariai mankštinantis, organizme suintensyvėja medžiagų apykaita: padidėja deguonies kiekis, suaktyvėja kraujotaka, greičiau sintetinamos energinės medžiagos, kurios kaupiamos raumenyse ir kepenyse, iš raumenų šalinami skilimo produktai, tankėja kapiliarų tinklas ir t. t.

3. Geresnis nakties miegas. Reguliarus fizinis krūvis pailgina ir pagilina nakties miegą bei pagerina užmigimo procesą. Tačiau prieš pat miegą nepatariama intensyviai mankštintis, nes bus sunku užmigti. Juk organizmo sistemos aktyvuotos fiziniam darbui! Aktyviau mankštinkitės pirmoje dienos pusėje, vakarop rinkitės lengvo pobūdžio fizinę veiklą – pasivaikščiojimą, tempimo pratimus.

4. Daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Jeigu anksčiau greitu žingsniu nueidavote ar nubėgdavote ristele tik kilometrą, po 4–6 savaičių reguliarių treniruočių neabejotinai pajusite, kad galite daug daugiau, todėl pats laipsniškai galite didinti krūvį. O asmeniniai pasiekimai padidins jūsų savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis. Taigi, reguliarus fizinis aktyvumas ne tik gerina sveikatos būklę ir fizinį pajėgumą, bet ir didina pasitikėjimą savimi.

5. Mažiau streso. Fizinis krūvis „nuramina“ raumenis ir protą. Po sunkaus fizinio darbo ženkliai sumažėja svarbiausių streso hormonų adrenalino ir kortizolio lygis kraujyje. Dėl to sumažėja nerimas, prislėgtumas ir nervingumas. Šiam tikslui ypač efektyvūs ilgai trunkantys aerobiniai pratimai.

6. Didėja darbingumas ir našumas. Kai kuriose mokslinėse studijose nurodoma, kad darbe produktyvesni yra sistemingai besimankštinantys žmonės. Jų ne tik geresni protiniai gebėjimai – jie aktyvesni ir linksmesni. Darbo našumą padidina ir pertraukos su mankštomis ar kitokiu fiziniu aktyvumu.

7. Lengviau kontroliuoti kūno svorį. Įrodyta, kad su mažesnio kaloringumo mityba derinami fiziniai pratimai leidžia geriau koreguoti kūno svorį nei vien mityba. Geriausia kasdien ar bent jau kas antrą dieną užsiimti tinka ilgai trunkančiais (30 min. – pati mažiausia riba, optimalu – 60 min. ar ilgiau trunkantis fizinis aktyvumas) aerobiniais pratimais. Tai ilgas bėgimas, plaukimas, greitas vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, aerobika ir kt.

8. Ilgesnis gyvenimas. Nepriklausomai nuo jūsų fizinio pajėgumo, sistemingai mankštinantis mažėja sergamumas ir mirtingumas dėl visų svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų bei ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė. Svarbu sistemingas, ilgalaikis, kasdienis fizinis aktyvumas, ne trumpesnis kaip 30 min. (daugiau – geriau) kasdien.

9. Stipresni raumenys ir kaulai. Nuo sistemingo fizinio darbo didėja raumenų masė, apimtis ir pajėgumas. Hormonai, kurių lygis pakyla fizinio krūvio metu, padeda fiksuoti kalcį kauliniame audinyje. Didžiausią teigiamą poveikį turi sportiniai žaidimai, įvairūs jėgos pratimai, svarmenų kilnojimas, bėgiojimas, šokiai, lauko tenisas ir kt. Taigi, fizinis aktyvumas yra tinkamas ir osteoporozės prevencijai.

10. Sveikesnė širdies ir kraujagyslių sistema. Reguliari fizinė veikla normalizuoja cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje, palaiko normalų arterinį kraujospūdį, retina širdies susitraukimus ir didina širdies veiklos našumą, didina atsparumą emociniams ir fiziniams krūviams.

11. Mažesnė tikimybė susirgti vėžiu. Moksliniuose tyrimuose įrodyta, kad reguliariai mankštinantis sumažėja tikimybė susirgti krūties, storosios žarnos, plaučių ir prostatos vėžiu.

12. Sumažėja sąnarių skausmai. Jeigu sergate vienu iš lėtinių sąnarių susirgimų, tai reguliarus fizinis aktyvumas padidins sąnarių lankstumą, sumažins tinimą ir skausmingumą. Dėl to palengvės kasdienis apsitarnavimas ir judėjimas. Ypač tiktų plaukimas, joga, pilates, Tai Či, specializuoti tempimo pratimai.

 

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą informaciją parengė visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė