Žinodami vėžio rizikos veiksnius, padėsime sau jo išvengti

Anglų mokslininkai pagal įtakos navikams išsivystyti svarbą taip išdėsto vėžio rizikos veiksnius: tabako rūkymas  apie 30 proc., netinkama mityba 20-50 proc., reprodukciniai hormonai apie 15 proc., infekcija apie 15 proc., elektromagnetinė spinduliuotė (jonizuojantieji, ultravioletiniai spinduliai) 5-7 proc., alkoholio vartojimas  5 proc., profesija 3 proc., aplinkos tarša 3 proc., mažas fizinis aktyvumas 2 proc. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia ir streso įtaką vėžio atsiradimui.

Vis dėlto tabako rūkymas – svarbiausias tarp visų žinomų vėžio rizikos veiksnių. Daugiau nei 90 proc. visų plaučių vėžio atvejų priežastis – tabako rūkymas. Rūkantieji 10–20 kartų dažniau serga plaučių vėžiu nei nerūkantieji. Plaučių vėžys – vienas dažniausių vyrų piktybinių navikų. Rūkymas yra viena iš pagrindinių burnos ertmės, ryklės, gerklų, skydliaukės, kasos, skrandžio, šlapimo pūslės bei inkstų piktybinių navikų priežasčių. Rūkančių tėvų, ypač motinų, rūkančių nėštumo metu, vaikai dažniau nei nerūkančiųjų serga smegenų ir kitais vaikams būdingais piktybiniais navikais. Efektyviausia šių navikų profilaktikos priemonė – mesti rūkyti, dar geriau – nepradėti rūkyti, vengti būti patalpose, kur rūkoma. Rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais labai sumažėja nustojus rūkyti.

Pasyvus rūkymas – tai kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru, esant šalia rūkančiųjų. Pasyvus rūkymas padvigubina nerūkančių asmenų riziką susirgti plaučių vėžiu.

Netinkama mityba irgi turi poveikį piktybiniams navikams vystytis. Svarbiausi netinkamos mitybos veiksniai yra per gausus riebalų, ypač gyvulinių, vartojimas, per mažas augalinio maisto – vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų vartojimas.

Per gausiai vartojant riebalų, o per mažai augalinį maistą, apskritai per daug valgant – nutunkama. Nutukusių vyrų, palyginti su asmenų, kurių svoris normalus, rizika susirgti vėžiu, didesnė 40 proc., moterų – 55 proc. Nutukę vyrai dažniau serga storosios žarnos, prostatos, plaučių vėžiu, nutukusios moterys – krūties, gimdos kūno, kiaušidžių, tulžies pūslės vėžiu. 

Piktnaudžiavimas alkoholiu susijęs su burnos ertmės, ryklės, stemplės, gerklų, kepenų vėžio išsivystymu. Dar didesnė rizika susirgti minėtais piktybiniais navikais gresia tiems, kurie vartoja alkoholį ir rūko. Piktnaudžiavimas alkoholiu skatina krūties bei storosios žarnos vėžio vystymąsi. 

Profesiniai veiksniai, manoma, gali sukelti apie 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų piktybinių navikų. Dažniausiai vėžys atsiranda toje kūno vietoje, kuri tiesiogiai kontaktuoja (oda, kvėpavimo takai) su darbo vietoje esančiomis kenksmingomis, vėžį sukeliančiomis medžiagomis – kancerogenais. Iš vidaus organų kancerogenams labiau jautri šlapimo pūslė. Vėžio riziką Lietuvoje kelia kai kurios pramonės šakos: avalynės gamyba ir taisymas, medžio apdorojimas, dažytojo profesija.

Aplinkos užterštumas (oro, vandens, maisto) siejamas su 1–5 proc. kvėpavimo takų, odos, skrandžio piktybinių navikų išsivystymu. Pagrindiniai aplinkos taršos kancerogeninių medžiagų šaltiniai – pramonės įmonės, autotransportas, šildymo įrengimai.

Visuomenės sveikatos specialistai įspėja – aplinkos užterštumas net 50 proc. didina rūkančiųjų riziką  susirgti plaučių vėžiu. 

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai yra natūralus aplinkos radioaktyvumo fonas, pacientų tyrimas rentgeno spinduliais, atominės elektrinės ir kt.  Jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis vėžiui išsivystyti priklauso nuo spindulių pobūdžio, veikimo trukmės, žmogaus amžiaus.

Ultravioletinė spinduliuotė (saulės spinduliai) laikoma vienu iš svarbiausių veiksnių, sąlygojančių odos vėžio ir odos melanomos atsiradimą. Šviesiaodžiams asmenims, kurių odoje maža melanino, neutralizuojančio ultravioletinių spindulių poveikį, nerekomenduojama per daug degintis saulėje ar soliariumuose. 

Infekcija, t.y. bakterijos, virusai, gali būti vėžio rizikos veiksniais. Su žmogaus papilomos virusu (ŽPV) 90 proc. susijęs gimdos kaklelio vėžys, su hepatito B viruso infekcija 40–60 proc., o hepatito C viruso infekcija 20–30 proc. susijęs kepenų vėžys, bakterija (Helicobacter pylori) sąlygoja skrandžio gleivinės ikivėžnius pokyčius, Epstein-Barro virusas 35–50 proc. sąlygoja Hodžkino limfomos išsivystymą ir 10–15 proc. ne Hodžino limfomos susiformavimą.

Vaistai, reprodukciniai hormonai gali didinti riziką susirgti vėžiu. Tai arseno junginiai, imunodepresantai, kontraceptiniai vaistai, pakaitinės hormonų terapijos preparatai, skiriami moterims prasidėjus menopauzei. Teigiama, kad kontraceptinių vaistų ir pakaitinės hormonų terapijos pavojus priklauso nuo to, kokio amžiaus esant pradėta šiuos vaistus vartoti, nuo vartojimo trukmės, nuo vaistų sudėties. Kai kurie priešvėžiniai vaistai, naudojami piktybiniams navikams gydyti, gali sukelti antruosius navikus.

Fizinio aktyvumo stoka skatina nutukimą, lėtina žarnų peristaltiką (judesius), blogina miegą, mažina sugebėjimą susidoroti su emociniu stresu. Didėja storosios žarnos, krūties, gimdos kūno, kiaušidžių  ir kitų piktybinių navikų rizika. 

Tačiau nė vienas iš nurodytų veiksnių pagal reikšmę vėžiui išsivystyti negali prilygti tabako rūkymo ir netinkamos mitybos  poveikiui, todėl sveika gyvensena turėtume rūpintis nuo mažų dienų. 

Žinoma, kai kurių vėžio rizikos veiksnių žmogus kontroliuoti negali. Didesnę vėžio riziką turi asmenys, sergantys ikivėžinėmis ligomis, sirgę ir gydyti dėl piktybinių navikų, tie, kurių šeimose buvo ar yra sergančių krūties, storžarnės, kiaušidžių, skrandžio, prostatos, plaučių vėžiu.

Dažniausiai ikivėžinės ligos nesukelia juntamų simptomų. Patikima priemonė atrasti žmones, turinčius ikivėžinių pakitimų – valstybės finansuojamos sveikatos patikros programos.

Piktybiniais navikais serga įvairaus amžiaus žmonės, net ir vaikai, tačiau vis dėlto dauguma žmonių suserga būdami daugiau nei 50 metų amžiaus. Taigi vyresnis amžius taip pat yra vėžio rizikos veiksnys.

Žinodami vėžio rizikos veiksnius, kai kurių jų galima visiškai atsisakyti (rūkymo, per riebaus ir per sotaus maisto, piktnaudžiavimo alkoholiu), kai kurių poveikį žymiai sumažinti - laikytis saugaus darbo taisyklių, nesideginti per daug saulėje, vengti streso ir daugiau judėti.

 

Pagal Nacionalinio vėžio instituto informaciją, pranešimą parengė Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Asta Ivoškienė